Taip pasielgė Viskonsino universiteto mokslininkai. Moksliniame žurnale „PLOS ONE“ jie aprašė, kaip nustatė Herpes simplex pirmo tipo viruso genomų iš 31 mėginių eiliškumą tam, kad išsiaiškintų, kaip šie, nešiojami žmonių, pasklido po pasaulį.
Gauti rezultatai patvirtino „Žmogaus iš Afrikos“ teoriją – populiariausią senosios žmonijos migracijos scenarijų. Analizė parodė, kad Afrikos virusas pasižymėjo didžiausia genetine įvairove – tai reikštų, kad būtent jo šaknys yra pačios seniausios, rašo Nbcnews.com.
„Išsiaiškinome, kad visi Afrikos mėginiai sudarė vieną klasterį, Tolimųjų Rytų, Japonijos ir Kinijos – kitą, o visi Europos ir Amerikos virusai, išskyrus vieną, sudarė trečią atmainų klasterį“, – konstatavo Curtis Brandtas, vyriausiasis tyrimo autorius, medicinos mikrobiologijos ir oftalmologijos profesorius.
„Mūsų atradimai puikiai papildo antropologų teiginius: molekulinė genetika, analizuojanti žmogaus genomą, mums pateikė versiją, iš kur kilo ir po pasaulį pasklido žmonija“, – teigė C.Brandtas.
Atradimai atspindi požiūrį, kad nedidelė žmonių populiacija išsiveržė pro „butelio kaklelį“ ir palikusi Afriką patraukė į Tolimuosius Rytus, tuomet išsiskirstė į Europą ir Aziją. Galiausiai žmonija pasiekė Šiaurės ir Pietų Amerikas.
Beveik visi viruso mėginiai iš JAV buvo susiję su europietiškaisiais, tik vienam mėginiui iš Teksaso nustatyta Azijos viruso padermė. C.Brandtas su kolegomis spėja, kad šis virusas galėjo atkeliauti su kuo nors, kas jį pasigavo keliaudamas po Tolimuosius Rytus. Arba kažkieno protėviai kirto „žemės tiltą“ tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos.
Tyrėjai tikina, kad HSV-1 atmainos yra idealus būdas atsekti migracijos kelius, nes reikalingus mėginius paimti nesunku, nepavojinga, o šis virusas geba suformuoti latentines, visą gyvenimą trunkančias infekcijas. Kadangi virusas perduodamas esant artimam kontaktui – bučiuojantis ar esant sąlyčiui su seilėmis, – jis būdingas šeimoms. Viruso genomas kur kas paprastesnis už žmogaus genomą, jį analizuoti pigiau ir lengviau.
