„Politico“ ir ne pelno siekiančios žurnalistikos grupės „SourceMaterial“ tyrimas nustatė mažiausiai devynis atvejus, kai tanklaiviai, gabenę rusišką naftą, paliko naftos dėmes, besitęsiančias dešimtis kilometrų. Taip jau yra nutikę visame pasaulyje – Adrijos ir Viduržemio jūrose, Lamanšo sąsiauryje ir į šiaurę nuo Britų salų, netoli Kinijos ir vakarinėje JAV pakrantėje, prie Pietų Amerikos ir pietiniame Afrikos pakraštyje.
Opi problema Europos vandenims
Problema ypač opi Europoje, turint omenyje laivų, eksportuojančių naftą iš Baltijos ir šiaurinių uostų, skaičių, sako Michele Wiese Bockmann, ekspertė iš organizacijos „Lloyd's List“, kuri specializuojasi šešėlinio laivyno, t.y. neoficialiai veikiančių laivų, tyrimuose.
Pasak jos, incidentas su dideliu naftos išsiliejimu Europoje yra „tik laiko klausimas“, nes šešėlinis laivynas kelia daug abejonių dėl saugos ir ekologijos.
Tyrimo metu leidinys „Politico“ ir duomenų žurnalistikoje besispecializuojanti „SourceMaterial“ naudojo palydovinius vaizdus iš aplinkosaugos problemas atskleidžiančios ir sprendžiančios „SkyTruth“ ir duomenis apie laivų judėjimą iš „Lloyd's List“ bei technologijų įmonės „Kpler“.
Nustatyta tik dalis realių teršimo atvejų
„SkyTruth“ ekspertų teigimu, nustatyti incidentai yra tik dalis realių atvejų, nes dabar daugelis tanklaivių išjungia įrenginius (siųstuvus), skirtus automatiškai identifikuoti ir sekti laivus, slepia savo buvimo vietą.
Dėl to, anot M.W.Bockmann, jų negalima susieti su kitomis dėmėmis ant vandens, užfiksuotomis iš palydovų, tai, kas yra nustatyta, jos manymu, yra tik ledkalnio viršūnė.
Laivai, skirti kuo pigesniam sankcionuotos naftos transportavimui, M.W.Bockmann teigimu, visiškai neatitinka įprastų jūrinių standartų. „Lloyd's List“ apskaičiavo, kad keturi penktadaliai šių tanklaivių neturi tinkamo draudimo.
Vienas iš šešėlinio laivyno nesandarių tanklaivių yra 22 metų „Innova“, tuomet plaukiojęs su Vietnamo vėliava. 2024 m. kovą, išvykęs iš Murmansko su 1,1 milijono barelių naftos, paliko 23 kilometrų juodą „taką“ į šiaurę nuo Škotijos, užfiksuotą palydovu.
Kitas incidentas įvyko vasarį su 18-os metų tanklaiviu „Aruna Gulcay“, kuris prie Italijos krantų paliko 47 km ilgio dėmę. Netrukus po šių incidentų tanklaiviai pakeitė pavadinimą, vėliavos šalį („Innova“ atveju) ir savininkus.
Bet kada gali nutikti nelaimė
Paprastai Vakarų laivybos kompanijos tanklaivių atsisako po 15 metų tarnybos, tačiau vidutinis Rusijos šešėlinio laivyno laivų amžius yra 18 metų, teigia Benjaminas Hilgenstockas, Kyjivo ekonomikos mokyklos ekspertas, kuris specializuojasi sankcijų, taikomų naftos sektoriui, srityje.
„Rusijos naftą gabenantys šešėliniai tanklaiviai kelis kartus per dieną praplaukia per Europos vandenis, įskaitant Baltijos ir Viduržemio jūrą. Jau įvyko keli gedimai, o didelė nelaimė – gali nutikti bet kada“, – sakė jis.
Energijos ir švaraus oro tyrimų centro (CREA) ekspertas Isaacas Levy, kuris specializuojasi Europos ir Rusijos energetikos politikos srityje bei šešėlinio laivyno tyrimuose visiškai sutiko su B.Hilgenstocku, sakydamas, kad tai yra „uždelsto veikimo bomba“:
„Naftos išsiliejimo ir nutekėjimo rizika yra tiesiog per didelė. Be žalos aplinkai, kuri iš dalies bus negrįžtama, tai didžiulis smūgis pakrantės valstybėms, kurios turės padengti valymo išlaidas.“
Siūlo sukurti zonas „be šešėlio“
B.Hilgenstockas siūlo sukurti zonas „be šešėlio“ Europos vandenyse ir į juos įleisti tik tanklaivius, kurie gali įrodyti, kad jie turi tinkamą draudimą naftos išsiliejimo atveju.
Pasak Europos Sąjungos (ES) diplomato, peržiūrėjusio „Politico“ tyrimo rezultatus, Europos šalys, turinčios prieigą prie jūros, „turi įsipareigoti dėti papildomas pastangas, kad patikrintų su Rusija susijusius laivus“.
Pasak Kyjivo ekonomikos mokyklos skaičiavimų, šešėlinis laivynas jau atgabena 70 proc. naftos ir naftos produktų iš Rusijos, o per pastaruosius metus iki birželio mėnesio pervežimų apimtys išaugo beveik 71 proc. CREA apskaičiavo, kad šešėlinis laivynas perveža 80 proc. naftos ir naftos produktų.
Tanklaiviai „Innova“ ir „Aruna Gulcay“ dabar yra akivaizdžios kandidatės būti įtrauktos į ES sankcijų sąrašą, sako ES diplomatai. Jei bus patvirtinta, kad jos pažeidė Tarptautinę konvenciją dėl teršimo iš laivų prevencijos (MARPOL), kaip rodo tyrimo rezultatai, jų poziciją palaikys dar keturių ES šalių diplomatai.
„Jei aptariami laivai dalyvauja didelės rizikos transporte arba prisideda prie Rusijos karinės veiklos, didelė tikimybė, kad jie bus įtraukti į ES sankcijų sąrašą“, – sakė Švedijos užsienio reikalų ministrė Maria Malmer Stenergard.
