Kai prieš beveik šešis šimtmečius Johanas Gutenbergas išrado spausdinimo presą, šis išradimas neatpažįstamai pakeitė istorijos eigą. Tą patį galima pasakyti ir apie Tomo Edisono sukurtą elektros lemputę, Jonaso Solko atrastą poliomelito vakciną ar informatikės Grace Hopper parašytas kompiuterinių programų kodo kompiliatorius. Vienas didžiausių pasaulio filantropų Billas Gatesas išskyrė šešias perspektyvias inovacijas, kurios galėtų iš esmės padaryti pasaulį geresniu.
Šaldytuvas vakcinoms
Iš pirmo žvilgsnio nereikšmingas išradimas, kuris galėtų išgelbėti milijonus gyvybių visame pasaulyje. Netinkamoje temperatūroje laikomos vakcinos genda ir tampa neveiksmingos. Todėl Sietle įsikūrusios B.Gateso finansuojamos kompanijos „Global Good“ vienas iš uždavinių – sukurti šaldytuvą vakcinoms „MetaFridge“. Šis įrenginys galės ilgai išlaikyti tinkamą temperatūrą – net ir ilgam laikui nutrūkus elektros tiekimui. Kompanijos inžinieriai taip pat kuria ir nešiojamą „šaltkrepšį“ vakcinoms, kuris leis gydytojams su skiepais pasiekti net ir tolimiausius planetos kampelius.
Genų redagavimas
Nesunku įsivaizduoti, kiek naudos žmonijai duotų efektyvus metodas sunkiomis ligomis sergančių žmonių DNR koregavimui ar galimybė pigiai ir greitai panaikinti genus, leidžiančius uodams platinti maliarijos užkratą. Potencialus ir perspektyvus „kandidatas“ – genų karpymo metodas CRISPR-CAS9, kurį pastaraisiais metais mokslininkai visame pasaulyje naudoja ypač intensyviai. Tiesa, kol kas neišspręsta daugybė etinių ir filosofinių klausimų, liečiančių genų inžinerijos sritį, tačiau veiksmingas būdas daugybės ligų ir apsigimimų gydymui tikrai pakeistų pasaulį.
Saulės kuras
Vienas prioritetinių uždavinių, iškeltų žmonijai – klimato kaitos pristabdymas, kas reiškia, kad labai greitu laiku turėsime stipriai sumažinti pasaulio ekonomikos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Saulės energetika kol kas remiasi fotovoltiniais elementais, kurie verčia saulės energiją elektros srove, tačiau daug ryškesnis proveržis įvyktų, jei žmonės sugalvotų, kaip imituoti fotosintezę – procesą, kurio metu dauguma augalų saulės šviesą paverčia jiems reikalingomis medžiagomis. Kalifornijos technologijų instituto mokslininkai, vadovaujami profesoriaus Nate‘o Lewiso bando sukurti metodą, kuris leistų saulės šviesą paversti kuru – vandenilį ar anglies pagrindo kurą – kuriuos galima būtų naudoti transporte ar energetikoje.
Genetinės vakcinos
Dauguma vakcinų veikia paprastu principu – į žmogaus kūną įvedama susilpninta ar neaktyvi viruso forma, vadinama antigenu, kuris organizme sukelia rimtos ligos efektą. Gindamasis nuo jos, organizmas sukuria imuninę gynybos sistemą, kuri nebeleidžia susirgti, kai žmogus užsikrečia tikrais ligą pernešančiais virusais. Visgi šiandien mokslininkai tyrinėja naują vakcinų tipą – jos naudotų genetinę informaciją (ribonukleino rūgštį, RNR), kurios pagalba organizmas greičiau išsiugdytų imuninę apsaugą nuo ligų. Pastaraisiais metais Billo ir Melindos Gatesų fondas investavo į RNR vakcinų kūrimą daugiau nei 53 mln. JAV dolerių.
Vaistų transporto sistema
Visi, kas nors kartą turėjo reguliariai vartoti vaistus, žino kaip lengva pamiršti laiku praryti tabletę, kas gali sugadinti visą gydymosi procesą. B.Gatesas atkreipė dėmesį į bendrovę „Intarcia“, kuriančią specialią „išmaniąją vaistinėlę“, implantuojamą pacientui po oda. Tūnodamas ten, šis įtaisas reguliariai į audinius ar į kraują paleistų reikalingą dozę vaistų, o pacientui nereikėtų niekuo rūpintis. Ši technologija ypač aktuali pavojingomis lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms, pavyzdžiui, tokios poodinės „vaistinėlės“ leistų ilgiau gyventi žmogaus imunodeficito virusu užsikrėtusiems žmonėms.
Dirbtinis intelektas
B.Gatesas nebūtų didžiausios pasaulyje IT kompanijos įkūrėjas, jei tarp pasaulį galinčių pakeisti išradimų nematytų savo srities pasiekimų. Filantropo nuomone, dirbtinis intelektas jau šiandien neatpažįstamai keičia žmonijos istoriją. Todėl pastaruoju metu B.Gatesas ypač daug dėmesio skiria ne save apmokančių algoritmų kūrėjams, bet tiems mokslininkams, kurie mąsto apie tai, kaip teks kovoti su dirbtinio intelekto šalutiniais padariniais. Juk panašu, kad jau šiandien dirbtinis intelektas pradėjo keisti tam tikrų profesijų atstovus – ekspertai prognozuoja, kad dar po kelerių metų algoritmai be darbo gali palikti milijonus žmonių visame pasaulyje.
