Praėjus savaitei po sėkmingo istorinio „Falcon Heavy“ starto, „SpaceX“ ketina visu pajėgumu imtis kito savo ilgalaikio projekto vykdymo.
Kiek daugiau nei prieš trejus metus pirmą kartą buvo viešai paskelbta, kad E.Muskas ir jo kosminio transporto įmonė kuria palydovus, kuriais galima būtų teikti nebrangias interneto paslaugas bet kurioje pasaulio vietoje. Pirmoji demonstracinė „Starlink“ palydovų versija galų gale parengta skrydžiui į kosmosą – kaip galima suprasti pagal „SpaceX“ susirašinėjimą su JAV Federaline susisiekimo komisija, pagal dabartinį planą jos šeštadienį turėtų kilti į kosmosą su raketa „Falcon 9“.
Raketa kils iš Vanderbergo Karinių oro pajėgų bazės Kalifornijos valstijoje. Pagrindinis jos krovinys bus Ispanijos vyriausybinis palydovas „Paz“, kurio paskirtis – fiksuoti Žemės vaizdus iki vieno metro raiška. Tačiau jau kelias savaites sklandė nepagrįsti gandai, kad tame pačiame palydove bus ir antras keleivis – demonstracinis „Starlink“ palydovų rinkinys.
„SpaceX“ atstovai nei apie savo „Starlink“ palydovus, nei apie visą kosminio interneto programą viešai kalbėti nelinkę. Tačiau „SpaceX“ laiškas, skirtas Susisiekimo komisijai ir paviešintas šios institucijos interneto svetainėje, daugiau ar mažiau atskleidžia, koks bus papildomas „Falcon 9“ krovinys.
Laiške minimi palydovai „Microsat-2a“ ir „Microsat-2b“, kurie bus antrinis „Paz“ iškėlimo misijos krovinys. Komisija dar lapkritį suteikė „SpaceX“ leidimą iškelti šių palydovų porą vykdant bandomąją misiją. „SpaceX“ palydovus aprašo taip:
„Microsat-2a“ ir „Microsat-2a“ kosminių aparatų programa taip pat patikrins fazinio masyvo plačiajuosčio ryšio antenos ryšių platformą.“
Kitaip tariant, „SpaceX“ bandys plačiajuosčio interneto palydovus, kurie į kosmosą šeštadienį kils kartu su „Paz“.
Raketos startas iš Vanderbergo bazės numatytas šeštadienį, 16:17 val. Vilniaus laiku.
„SpaceX“ oficialiai šios informacijos nekomentavo.
Anksčiau skelbta, kad „SpaceX“ ketina pasaulines interneto paslaugas pradėti siūlyti iki 2020 m. vidurio. Tikimasi, kad pajamos iš interneto paslaugų ilgainiui leis finansuoti Marso kolonijos statybas.
