Šis kataklizminis įvykis suvaidino lemiamą vaidmenį, padėdamas žydintiems augalams tapti dominuojančia dabartine augalų rūšimi.
Per visą Žemės istoriją įvyko daug masinių išnykimų. Garsiausią iš jų sukėlė asteroido smūgis prieš 66 mln. metų, pakeitęs gyvybės trajektoriją mūsų planetoje.
Kreidos ir paleogeno (K-Pg) išnykimas išnaikino mažiausiai 75 proc. visų Žemės rūšių, tarp jų – dinozaurus, tačiau iki šiol nebuvo aišku, kokią įtaką jis turėjo žydintiems augalams.
Augalai neturi skeletų ar egzoskeletų, kaip dauguma gyvūnų, todėl fosilijos, palyginti su gyvūnais, yra palyginti retos, todėl vien iš fosilijų labai sunku suprasti evoliucijos eigą.
Dr. Jamie Thompsonas iš Milnerio evoliucijos centro ir daktaras Santiago Ramírezas-Barahona iš Meksikos nacionalinio autonominio universiteto analizavo evoliucijos medžius, sudarytus iš 73 tūkst. gyvų žydinčių augalų (angispermų) rūšių DNR sekų mutacijų.
Taikydami sudėtingus statistinius metodus, jie pritaikė „gimimo ir mirties“ modelius, kad įvertintų išnykimo greitį geologiniu laikotarpiu.
Nors iškastiniai duomenys rodo, kad daugelis rūšių išnyko, tačiau jų giminės, pavyzdžiui, šeimos ir eilės, išliko pakankamai gyvos, kad suklestėtų ir vėliau dominuotų – iš maždaug 400 tūkst. šiandien gyvenančių augalų rūšių apie 300 tūkst. yra žydintys augalai.
Yra įrodymų, kad didžioji dauguma šiandien gyvenančių nariuotakojų šeimų egzistavo prieš K-Pg įvykį: orchidėjų, magnolijų ir mėtų rūšių protėviai Žemėje gyveno kartu su dinozaurais.
Jamie Thompsonas teigė, kad po to, kai K-Pg metu išnyko didžioji dalis Žemės rūšių, daugialąsčiai augalai perėmė pranašumą, panašiai kaip žinduoliai perėmė pranašumą po dinozaurų, ir dabar beveik visa gyvybė Žemėje ekologiškai priklauso nuo žydinčių augalų.
Taigi, kas lėmė, kad jie buvo pakankamai stiprūs, kad išgyventų, nors buvo nejudrūs ir priklausė nuo saulės energijos?
Pasak dr. S.Ramírezo-Barahonos, žydintys augalai pasižymi nepaprastu gebėjimu prisitaikyti: jie naudoja įvairius sėklų išbarstymo ir apdulkinimo mechanizmus, kai kurie dubliuoja visą savo genomą, kiti išvystė naujus fotosintezės būdus.
Leidinyje sciencealert.com pažymima, kad jie gali pergyventi ir mus.
