„Šiuo metu nebent Aliaskos gyventojai gali grožėtis pašvaiste, tačiau ji turėtų sustiprėti ir ateinančią naktį turėtų matytis ir Lietuvoje“, – komentavo 15min komentavo A.Dobrovolskas.
Vis dėlto norintys ją pamatyti susidurs su viena kliūtimi – stebėti pašvaistę gali trukdyti Mėnulis, kuris bus beveik pilnaties fazėje.
„Ta stipri Mėnulio šviesa gerokai slopins pašvaistės švytėjimą. Jei bus stipri, kaip prognozuojama, bus matoma ir plika akimi, bet ne taip įspūdingai, kaip tamsią naktį be Mėnulio“, – komentavo V.Dobrovolskas.
Apie tai, kad šią naktį bus galima pamatyti pašvaistę, pranešta ir feisbuko paskyroje „Orai ir klimatas“. Anot įrašo, šeštadienį 18:29 val. Lietuvos laiku Saulės dėmėje AR3825 įvyko X4.5 stiprumo žybsnis.
„Nors išsiveržimas didele dalimi buvo nukreiptas į kitą pusę nei mūsų planeta, tačiau dalis plazmos debesies vis tik keliauja ir Žemės link. Skaičiuojama, kad rugsėjo 16-17 d. bus fiksuojama G3 (stipri) geomagnetinė audra. Taigi laukiam Šiaurės pašvaistės. Sąlygos stebėjimams naktį iš pirmadienio į antradienį turėtų būti geros daugelyje šalies vietovių“, – rašoma įraše.
Tiesa, gegužės 10-11 d. naktį buvo fiksuojama stipresnė, G5 geomagnetinė audra.
„Plika akimi pašvaistė matysis nebent užmiestyje, toliau nuo visų šviesų, tačiau per fotoaparatus turėtų matytis gražių vaizdų“, – rašoma „Orai ir klimatas“ įraše.
Kodėl nuotraukose pašvaistė toki ryški?
Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHMT) programėlių kūrėjas Liudas Baronas anksčiau 15min yra sakęs, kad nuotraukose esame įpratę matyti šiaurės pašvaistę stipriomis įvairių spalvų spektro spalvomis. Tokios nuotraukos gali būti nepaprastai ryškios ir įspūdingos.
„Jos dažniausiai fiksuojamos profesionaliais fotoaparatais pastatytais ant stabilaus paviršiaus, pavyzdžiui, kameros trikojo laikiklio. Ilgo išlaikymo metu (įprastai apie 10-30 sekundžių) fotoaparatas surenka daugiau šviesos per atitinkamą laikotarpį, todėl nuotraukose atsiskleidžia daug šviesesnės ir intensyvesnės spalvos. Tada dažnai išryškėja intensyvios žalia, rožinė, violetinė ir netgi raudona spalvos, kurios sukuria ir ne taip dažnai Lietuvoje sutinkamus šviesos šou“, – sakė jis.
Pasak eksperto, Lietuvoje stebint pašvaistę plika akimi, esant KP 6-7 geomagnetinės audros aktyvumo indeksui, spalvos gali atrodyti daug mažiau ryškios. Tada žvelgiant į dangų galima pamatyti ne įvairių spalvų spektrą, tačiau iš lėto judančias pilkšvas su gelsvais, žalsvais ir rausvais atspalviais dėmes ar šviesos stulpus.
„Sužinojus, jog žemę pasieks stipri geomagnetinė audra, rekomenduojama naktimis vykti į vietas, kuriose yra mažiau šviesos šaltinių. Šalimais esantys dideli miestai gali sutrukdyti pastebėti unikalius reginius“, – sakė L.Baronas.
Jis rekomenduoja stebėti geomagnetinių audrų tendencijas svetainėje https://www.spaceweatherlive.com arba Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės vandenyno ir atmosferos administracijos (NOAA) sudaromame geomagnetinių audrų pasaulio žemėlapyje https://www.swpc.noaa.gov/products/aurora-30-minute-forecast.
