Penkios planetos – Jupiteris, Merkurijus, Venera, Uranas ir Marsas, kartu su Mėnuliu išsirikiuos naktiniame danguje.
Tačiau po 28 d. pamatyti Jupiterį gali tapti sudėtinga dėl jo žemos padėties dangaus skliaute.
Pamatyti planetas bus galima plika akimi, tačiau žiūronai nepamaišys, nes yra šiokių tokių niuansų.
Kaip ir kur stebėti?
Meteorologo Gyčio Valaikos teigimu, orai lietuvių nelepina, tačiau vietomis galima tikėtis pragiedrulių.
„Debesuotumo prognozės nepalankios stebėjimui, debesų netrūks. Tačiau neatmestina, kad vieną ar kitą naktį pragiedrulių bent dalyje šalies bus daugiau“, – 15min teigė meteorologas.
Ketvirtadienio (kovo 30 d.) naktį Rytų Lietuvoje gali būti giedra, tačiau pragiedrėjus stipriau pašals.
G.Valaikos teigimu, naktį ruošiantis į planetų medžioklę geriausia debesuotumą realiu laiku įsivertinti „Meteologix“ svetainėje.
Kaip rašo „Space“, taip pat patartina išsirinkti stebėjimo vietą, iš kurios gerai matytųsi vakarų horizontas. Įsitikinkite, kad ta kryptimi nėra jokių aukštų objektų – pastatų ar medžių. Rekomenduojama, kad ši vieta būtų toli nuo miestų ir kitų šviesą skleidžiančių objektų.
Radę tinkamą stebėjimo vietą ir su žiūronais rankose atidūs stebėtojai abi planetas matys apie 20–30 minučių po saulėlydžio.
Žemiausiai horizonto linijos matysis Jupiteris ir Merkurijus. Abi planetos spindės ryškiai, Merkurijus švytės –1,4 magnitudės ryškumu, t. y. tik truputį silpniau nei ryškiausia dangaus žvaigždė, o Jupiteris bus dar ryškesnis – –2,1 magnitudės, t. y. dvigubai ryškesnis už Merkurijų. Tačiau pastebėti juos bus problemiška, nes per ryškias vakaro sutemas gali būti labai sunku juos įžiūrėti.
Kovo 27 d. vakare Jupiterį ir Merkurijų skirs vos 1,3 laipsnio (šiek tiek daugiau nei vieno piršto pločio atstumas per ištiestą ranką).
Priešingai nei Merkurijus ir Jupiteris, Venera bus lengvai pastebima ir be žiūronų. Tai pirmoji planeta, kurios reikia ieškoti nusileidus saulei. Venera tampa vis ryškesnė, nes su kiekviena naktimi pamažu kyla aukščiau vakariniame vakariniame danguje.
Planetų parado viršūnėje bus Marsas, išsidėstęs tiesia linija nuo Jupiterio, Merkurijaus, Veneros, Urano ir Mėnulio. Jį lengva atpažinti dėl oranžinio atspalvio, rašo CNN.
Urano ieškokite nežymiai kairiau nuo Marso – maždaug per suspausto kumščio atstumą. Jis pasižymi blyškiu žalsvu atspalviu.
