Nuo kovo 1 d. Saulės sistemos planetų karaliumi vadinamas Jupiteris ir keturi didžiausi jo palydovai (Ijo, Ganimedas, Kalista, Europa) giedrame naktinio dangaus skliaute iš bet kurio Lietuvos taško turėtų būti matomi ir pro žiūronus.
1 100 kartų už Žemę didesnis Jupiteris kovo 1 d. atsidurs už 700 mln. km nuo Žemės ir kitą kartą taip gerai matomas bus tik 2026 metais.
„Jupiteris yra Saulės sistemos planetų gigantas, – pasakoja Londono universitetinio koledžo (Jungtinė Karalystė) astronomas Steve'as Milleris. – Už Žemę jis didesnis 1 100 kartų, masyvesnis – 200 kartų. Tai – visiškai kitoks pasaulis. Jame nėra nei sausumos, nei vandenynų. Tai – didžiulis dujų kamuolys, dujinis milžinas. Jo atmosferoje šėlsta labai dinamiškas klimatas – jis planetos paviršiuje sukuria juostas, įspūdingas dėmes ir kitus objektus.“
1 100 kartų už Žemę didesnis Jupiteris kovo 1 d. atsidurs už 700 mln. km nuo Žemės ir kitą kartą taip gerai matomas bus tik 2026 m.
„Pažvelgę į Jupiterį pro žiūronus nuo kovo 1 d., pamatysite, kad Jupiteris tikrai nėra žvaigždė, – tikina kitas minėtos mokymo įstaigos astronomas Chrisas Arridge'as. – Turėtumėte pamatyti ir keturis Galilėjaus palydovus – didžiausius Jupiterio mėnulius. Šie aplink Jupiterį apskrieja per keletą dienų. Atkreipkite dėmesį į jų išsidėstymą, kai stebėsite Jupiterį keletą naktų.“
„Viliamės, kad tai bus geriausia proga gauti kokybiškiausias Jupiterio nuotraukas fotografuojant iš Žemės, – pareiškė NAW vadovas dr. Robertas Masėjus Massey'us. – Be to, tai bus puiki galimybė į šią nuostabią planetą pažvelgti su astronomija rečiau susiduriantiems žmonėms. Jupiteris bus beveik artimiausiame Žemei orbitos taške, todėl pro žiūronus (arba dar geriau – teleskopą) atrodys išties įspūdingai.“
Jupiteris yra dešiniau nuo dvynių žvaigždyno žvaigždžių Kastoro ir Polukso.
