Žemės rutulys šiuo metu yra apie 5 mln. km arčiau Saulės, palyginus su atstumu, kuriuo būsime nutolę nuo savo žvaigždės vasaros mėnesiais.
Taip yra dėl to, kad Žemė aplink Saulę skrieja ne tobulu apskritimu, o orbita, kuri labiau primena kiaušinio formą – vadinamąja elipsine orbita. Tai reiškia, kad per maždaug 365 dienas, per kurias Žemė apsuka vieną ratą aplink Saulę, metų pradžioje esame arčiausiame taške, o po kelių mėnesių – tolimiausiame taške.
Vidutinis atstumas tarp Žemės ir Saulės yra 149,6 mln. km. Ši distancija keičiasi nuo 147,1 mln. km iki 152,1 mln. km. Šiuo metu esame arčiausiame taške, vadinamame periapsiu, taigi nuo Saulės esame nutolę per 47,1 mln. km.
Terminas perihelis kilęs iš senovės graikų kalbos žodžių „peri“, kuris reiškia „arti“, ir „helios“, reiškiančio Saulę, rašo NBC. Tuo tarpu taškas, kuriame Žemė yra labiausiai nutolusi nuo Saulės, vadinamas apoapsiu.
Kai Žemė yra periapsyje, Saulė mūsų danguje yra maždaug 3,6 proc. didesnė, lyginant su metu, kai Žemė yra apoapsyje.
Gali kilti klausimas – jei esame arčiausiai Saulės, kodėl pas mus taip šalta? Atsakymas paprastas: žiemą dėl Žemės ašies pasvirimo saulės spinduliai krenta į Šiaurės pusrutulį kitu kampu.
Vis dėlto šis priartėjimas prie Saulės turi teigiamos įtakos, būdama arčiausiai Saulės Žemė juda kiek greičiau, nei būdama toliausiai. Todėl Šiaurės pusrutulyje žiema trunka keliomis dienomis trumpiau nei vasara.
