Jeigu šis temperatūros rodiklis bus patvirtintas, tuomet tai bus pati aukščiausia kada nors istoriškai užfiksuota temperatūra už poliarinio rato ribos.
Verchojanskas – nedidelis, maždaug 1300 gyventojų meistelis Sibiro arktiniame regione, esantis už 4800 km į rytus nuo Maskvos. Temperatūriniai svyravimai toje vietovėje yra sunkiai pakeliami bet kokiai gyvybės formai – nuo rekordinių -49 ºC šalčių žiemą iki ankstesnio kaitros rekordo – 37,2 ºC vasarą. O praėjusį šeštadienį net kelios meteorologinės stotys užfiksavo naują kaitros rekordą – 38 ºC. Aukštesnė temperatūra šiame regione nebuvo užfiksuota nuo pat to laiko, kai 1885 metais pradėti registruoti temperatūrų matavimai. Ne ką vėsiau Verchojanske buvo ir sekmadienį – tą dieną oras kaito iki 35,2 laipsnių.
Naujasis kaitros rekordas, kurį vis dar turi patvirtinti nepriklausomi ekspertai, užfiksuotas iškart po to, kai buvo konstatuota, jog gegužės mėnuo buvo pats karščiausias Sibiro istorijoje – to mėnesio temperatūros vidurkis, matuotas nuo 1979 m. iki 2019 m., buvo viršytas net 10 ºC, skelbiama specialiojoje Europos Sąjungos Koperniko klimato kaitos paslaugos ataskaitoje.
Šios vasaros kaitra Arktyje jau turėjo įtakos visam regionui. Sibire siaučia miškų gaisrai – Rusijos federalinė miškų agentūra sekmadienį informavo, kad Sachos respublikoje (regione, kuriam priklauso ir jau minėtas Verchojanskas) yra 31 gaisro židinys, iš viso ugnis apėmusi 358 472 hektarus.
Dėl visai neseniai į upę išsiliejusio 20 000 tonų dyzelino Rusijos valdžios atstovai aiškino, jog priežastis – amžino įšalo atitirpimas, dėl ko įgriuvo žemė po keliomis kuro talpyklomis.
Deja, tokie Sibiro pokyčiai, nors ir yra bauginantys, buvo prognozuoti jau senokai. Jau daugelį metų vidutinė temperatūra Arkties regione kyla gerokai sparčiau nei bet kurioje kitoje pasaulio vietoje – daugiausiai tai lemia tirpstantis jūrų ledas, o šio tirpsmo priežastis yra žmogaus sukelta klimato kaita.
