Dešinysis gauruotojo raganosio šonas yra gerai išsilaikęs, su odos ir kailio lopais, kurie išliko nepakitę per tūkstantmečius, tačiau kairysis šonas rodo, kad jauniklis buvo sudraskytas kelios valandos prieš mirtį arba ėdamas po jos.
„Nuo viršutinės šlaunies dalies iki mentės lygio kūnas yra smarkiai sunaikintas“, – teigiama Rusijos mokslų akademijos ir Sachos Respublikos mokslų akademijos tyrime, kuriame aprašomas kūnas ir kuris liepos 1 d. paskelbtas žurnale „Doklady Earth Sciences“. Jame taip pat teigiama, kad vidinė kūno ertmė atidengta, trūksta didžiosios dalies žarnų, o iš suardyto kūno „akivaizdu, kad kairiąją mumijos pusę suėdė plėšrūnai.
Smulkių vėžiagyvių liekanos, įsirėžusios į kailį, taip pat rodo, kad gauruotasis raganosis (Coelodonta antiquitatis) žuvo negiliame vandens telkinyje, pažymėjo komanda.
Datavimas radioaktyviąja anglimi rodo, kad jaunas gauruotasis raganosis žuvo ir įšalo daugiau kaip prieš 32 tūkst. metų.
Gauruotieji raganosiai Arkties tundroje klajojo prieš 460 000–12 000 metų, paskutiniojo ledynmečio metu. Tai buvo didžiuliai žvėrys ir antri pagal dydį žolėdžiai stepių ekosistemoje po gauruotųjų mamutų (Mammuthus primigenius). Kaip ir mamutai, gauruotieji raganosiai buvo gerai prisitaikę prie šalto klimato, nes jų oda buvo apaugusi žvilgančiu kailiu, tačiau, kaip teigiama tyrime, mokslininkai apie šiuos priešistorinius gyvūnus vis dar žino labai mažai.
