Bakteriją mokslininkai išskyrė iš Tomsko srities Verchneketsko rajone, Belyj Jar kaime esančios požeminės terminės versmės vandenų. Darbe dalyvavo RMA federalinio tyrimų centro „Biotechnologija“ specialistai. Bakterija pavadinta Desulforudis audaxviator, kas reiškia „drąsusis klajoklis“.
Bakterija ypatinga tuo, kad gyvena po žeme visiškai viena – bandiniuose kitų DNR pėdsakų neaptikta. Ji įrodo gyvybės galimybę kosmose, pavyzdžiui, Marse, pažymi mokslininkai.
Genetiniai bakterijos pėdsakai daugau nei priš 10 metų aptikti Pietų Afrikos aukso kasyklų šachtų vandenyje. Vėliau bakterijų pėdsakai buvo aptikti JAV ir Suomijoje. Bandiniai imti nuo 1,5 km iki 3 km gylio. Dar neseniai manyta, kad gyvybė ten, kur nėra deguonies ir šviesos, nėra įmanoma.
„Mutacijų būna visada, netgi kai ta pati bakterija kultivuojama laboratorija, joje ilgainiui randasi DNR skirtumų – bet šiuo atveju nėra jokių ir to paaiškinti negalime.“
Kadangi bakteriją buvo taip sunku pagauti, buvo manoma, kad ji dalinasi gal kartą per 1000 metų, tačiau TVU mokslininkai nustatė, kad jos dalinasi ne kas tūkstantį metų, o kas 28 valandas, nebijo deguonies ir pasižymi labai geru apetitu. „Drąsusis keliautojas“ daugiausiai energijos gauna iš įprasto maisto – vandenilio, tačiau yra praktiškai visaėdis, nes laboratorijoje maitinosi cukrumi, spiritu ir dar daug kuo.
Dar išsiaiškinta, kad bakterijos keliauja, naudodamos mažiausią dujų pūslę – kaip žuvys. Tačiau kol kas nėra aišku, kaip bakterija atsidūrė požeminiuose vandens telkiniuose, kurie geologiškai niekados nesusisiekė. Pagal vieną teoriją, jos galėjo paplisti, keliaudamos oru – iš gelmių patekdamos į atvirus vandens telkinius, Dar viena nuostabą kelianti bakterijos ypatybė – mutacijų nebuvimas. Tomsko apskrityje išskirtas bandinio genomas praktiškai identiškas Pietų Afrikoje rastų bakterijų DNR. Atsakymas turi slypėti pačiuose gyvų ląstelių egzistavimo pagrinduose, kurie dar neištirti.
Pilną tyrimą publikavo žurnalas ISME.
