Kaip ir buvo prognozuota, pristatytas „Raider X“ prototipas yra labai giminingas „S-97 Raider“ demonstracinei sraigtasparnio versijai, kuri buvo pristatyta 2015 metų AUSA konferencijoje.
Tačiau per ketvertą metų atsirado ir labai reikšmingų patobulinimų, kuriuos lėmė JAV kariuomenės siekis turėti lengvą atakos sraigtasparnį.
Panašiai, kaip ir neseniai pristatytas „Bell Invictus“ projektas, „Sikorsky Raider X“ žiūrint iš toliau gali priminti atšaukto „Boeing/Sikorsky RAH-66 Comanche“ sraigtasparnio dizainą.
„Raider X“ kabinoje pilotai galės sėdėti vienas greta kito. Tačiau vietoj papildomų įgulos ar keleivių sėdynių jame sumontuotos modulinės į korpusą įtraukiamų ginklų ir jutiklių sistemos, sumažinančios šio orlaivio matomumą radaro ekrane. Beje, pilotavimas iš kabinos šiam sraigtasparniui nėra privalomas – tą galima bus atlikti ir nuotoliniu būdu. Tokia galimybė yra svarbi kovinėms užduotims, kuriose arba žmonių dalyvavimas yra neprivalomas, arba grėsmė jų gyvybėms yra nepriimtinai didelė.
Šiame, kaip ir „Bell“ sraigtasparnyje, yra panaudotas „Modern Open Systems Architecture“ programinės įrangos ir avionikos paketas, teoriškai leisiantis greitai ir nebrangiai patobulinti sraigtasparnį per jo eksploatacijos laiką.
„Raider X“ į orą kels du ant vienos ašies esantys priešingų krypčių sraigtai, pritaikyti skridimui dideliu greičiu, bet papildomo greičio šiam orlaiviui suteiks galinis „stumiantysis“ propeleris, kuris gali smarkiai padidinti sraigtasparnio išvystomą greitį ir sumažinti apkrovas pagrindiniams sraigtams.
Teoriškai sraigtasparnis turėtų gebėti išvystyti didesnė nei 460 km/h greitį. Dėl ganėtinai mažo sraigtų menčių ilgio jį bus galima naudoti ir ankštesnėje miestų ar kitokioje aplinkoje. Sraigtasparnis gebės pakilti į maždaug 3 km aukštį ir manevruoti pasvirus didesniu nei 60 kampu – tai yra savybė, kuri vieno sraigto sraigtasparniams yra sunkiai pasiekiama.
