Šie žinduoliai, žinomi dėl savo orientavimosi pasikliaujant klausa, o ne rega, taip pat ypatingi ir tuo, kad partnerius vilioja ne spalvotomis plunksnomis ar kitais išvaizdos elementais, tačiau „dainavimu“.
Per trejų metų laikotarpį Teksaso A&M universiteto biologijos profesorius Mike'as Smothermanas įrašinėjo tūkstančių buldoginių šikšnosparnių, lakiojančių po universiteto futbolo stadioną, skleidžiamus garsus. Jis atrado, kad šikšnosparnių patinai gali gana kūrybingai atkurti serenadas, turėdami skirtingus individualius „dainavimo“ stilius.
Viliojančias giesmes traukiančių šikšnosparnių sintaksę sudaro skirtingų tipų frazės ir skiemenys. Juos šie žinduoliai gali pakeisti, priklausomai nuo socialinio konteksto, taip kurdami skirtingus stilius.
Norėdamas suvilioti patelę šikšnosparnis turi veikti greitai. Praskrisdamas šikšnosparnis savo daina atkreipti patelės dėmesį privalo per vieną dešimtąją sekundės, patelei pro jį skriejant 9 metrų per sekundę greičiu. Jei pastaroji nusprendžia prisijungti prie patino, šis paįvairina savo dainą, kad pakankamai ilgai išlaikytų patelės dėmesį.
Deja, romantiškų duetų šikšnosparniai negali atlikti – dainavimas išskirtinai tik šikšnosparnių patinų savybė.
