Mįslė susijusi su aibe apdairiai pastatytų spiralės formos skylių, vadinamų „puquios“, kurios iškastos žemėje Nazca dykumoje pietvakarinėje Peru dalyje.
Šių nepaprastų darinių amžiaus mokslininkai negalėjo nustatyti tradiciniais metodais matuodami anglies izotopus, o Nazca gyventojai nepaliko jokių užuominų. Archeologai šimtmečius veltui stengėsi išsiaiškinti „puiquios“ paskirtį.
Vis dėlto Rosa Lasaponara iš Aplinkos analizės metodologijų instituto Italijoje stebėdama darinius iš kosmoso pastebėjo, kad visi jie buvo šalia esančių gyvenviečių.
Dabar manoma, kad pirminis „puiquios“ tikslas – padėti išgyventi per sausras – „puiquios“ buvo itin svarbios hidraulinės sistemos, kurios padėjo gauti vandens iš požeminių sluoksnių.
Iškasti kanalai požeminį vandenį leido nukreipti ten, kur jo labiausiai reikėjo. Kad vanduo judėtų, virš kanalų buvo iškasti spiralės formos piltuvai. Per šiuos piltuvus į kanalus patekdavo vėjas, kuris versdavo vandenį judėti. Likęs vanduo buvo laikomas paviršiuje esančiuose rezervuaruose.
Sistemos sukurtos taip kokybiškai, kad kai kurios jų veikia ir šiandieną.
„Dabar akivaizdu, kad „puquios“ sistemos turėjo būti kur kas pažangesnės, nei manėme, – sakė R.Lasaponara. – Nesibaigiančio vandens tiekimas leido suklestėti žemės ūkiui viename sausringiausių pasaulio regionų.“
Mokslininkė pridūrė, kad darinių statymui turėjo būti panaudota ir specializuota technologija. Tam, kad sukurtų tokias didžiules struktūras, vietiniai turėjo suprasti regiono geologiją ir tiksliai numatyti metinius vandens svyravimus.
