Jeigu kada nors aplankę nedidelį JAV miestelį užsuksite į mažutį šeimyninį restoranėlį (arba didžiuliam tinklui priklausantį restoraną) nenustebkite, kad atsiskaitydami už patiekalus prisiliesite prie lietuviško produkto – išmanaus mokėjimo terminalo. Nes „Shift4 Payments“ atsiskaitymo vietų kitoje Atlanto pusėje yra apie 225 000. Ir per metus ši įranga padeda atlikti atsiskaitymų už maždaug 250 milijardų dolerių.
O jei šie skaičiai atrodo įspūdingi, dar įspūdingiau bus kai sužinosite, jog įmonės įkūrėjas bei ligšiolinis vadovas Jaredas Isaacmanas – 36 metų verslininkas, trejus metus iš eilės pelnęs „Ernst & Young“ „Jaunojo metų verslininko“ apdovanojimą, mokėjimų apdorojimo verslą pradėjo būdamas vos 16 metų, savo tėvų rūsyje. Taip, tai yra viena iš tų istorijų, kuri primena „Microsoft“ ar „Apple“ gimimą. Tad nepaisant itin jauno vadovo amžiaus, jo įkurta įmonė jau artėja prie 20 metų jubiliejaus.
Nuo mokėjimų apdorojimo paslaugų savo verslą pradėjęs J.Isaacmanas savo klientų kiekį išplėtė itin greitai – sėkmę užtikrino tai, kad jaunuolis iš apmokėjimo gaunamais komisiniais gerokai dosniau nei konkurentai dalinosi su savo klientais. Bendradarbiauti su jo įmone tiesiog buvo geras verslo sprendimas.
Ilgainiui J.Isaacmano verslas natūraliai išsiplėtė nuo mokėjimų kortelėmis apdorojimo prie kasos aparatų tiekimo. Keletą metų klientams buvo siūlomi kitų įmonių pagaminti išmanieji kasos aparatai, tačiau po kurio laiko, nusprendus, kad pasiektas pakankamai aukštas žinių lygis ir puikiai suprantant klientų norus, šios kiekvienam prekybos taškui būtinos įrangos gamyba buvo perkelta į įmonės vidų.
Ir vieno perspektyviausių naujų šios įmonės gaminių – restoranams skirto „Harbortouch Bar & Restaurant“ (HBR) išmaniojo kasos aparato vystymo darbai atliekami būtent Lietuvoje, kur „Shift4 Payments“ labai greitai, per porą metų, išaugo į daugiau nei 100 darbo vietų sukūrusia įmone.
Kuo ypatingi amerikietiški kasos aparatai iš Lietuvos?
Laikas – pinigai. Tai yra tiesa, kuri kapitalistinėse valstybėse vaikams į galvą kalama nuo mažens. Versle šio posakio išraiškų yra nemažai, tačiau viena jų – kuo daugiau kliento laiko sutaupysi, tuo daugiau uždirbsi ir tuo labiau klientas norės sugrįžti pas tave. Būtent čia didžiausius savo privalumus ir parodo „Shift4 Payments“ išmanieji kasos aparatai.
Kaip ir visi technologiškai pakankamai pažangūs dalykai, „lietuviška“ HBR sistema yra ganėtinai sudėtinga bei segmentuota. Tarkime, konkrečiame restorane pagrindinis vaidmuo atitenka pačiam išmaniajam kasos aparatui (vadinamajam POS – Point of Sale), tačiau prie šio aparato iš klientui matomos pusės yra prijungtas ir nieko nestebinantis mokėjimo kortelių terminalas, ir kur kas įdomesnis bei universalesnis „Skytab“ terminalas, kurį galima panaudoti ne tik atsiskaitymui kortele, bet ir maisto užsakymui, ir užsakymo papildymui, ir maitinimo vietos įvertinimui, ir atsiskaitymui.
Tokie „Skytab“ terminalai netgi siūlomi ne kaip nešiojamas padavėjo inventorius, o kaip kiekvieno restorano staliuko priedas. Toks patobulinimas užtikrina, kad prie stalo atsisėdę restorano svečiai gali nelaukdami padavėjo apsilankymo patys pasirinkti patiekalus, o baigę valgyti – įvertinti maistą bei patį restoraną, atsiskaityti ir palikti arbatpinigius. Maža to, jeigu gaunamas prastas įvertinimas – 3 arba mažiau žvaigždučių iš 5 – arba svečiai nepalieka arbatpinigių, restorano vadybininkui nedelsiant siunčiama įspėjimo žinutė, kad svečiai nepatenkinti ir laikas „gesinti gaisrą“ – išsiaiškinti nepasitenkinimo priežastis, galbūt pasiūlyti nuolaidą kitam apsilankymui ir leisti pataisyti nuomonę apie save.
Bet kaip jau įprasta su šiuolaikiškomis aptarnavimo sistemomis, patys įdomiausi dalykai vyksta užkulisiuose, jie yra nematomi paprastiems žmonėms. Pavyzdžiui, iš svečių gauti užsakymai be jokių tarpininkų keliauja tiesiai į virtuvę, o patiekalo ingredientai yra atimami iš restorano atsargų.
Maža to, visi vieno restoranų tinklo kasos aparatai turi bendrą „užnugarį“ – verslo analitikos terminalą „Lighthouse“. Ir jame matomi ne tik visų restoranų pardavimai, pinigų srautai, klientų vertinimai, darbuotojų pamainos bei kiti „bendrą vaizdą“ suteikiantys dalykai. Šis terminalas suteikia galimybę vieningai koreguoti kainodarą visame restoranų tinkle, pateikti ypatingus trumpalaikius pasiūlymus (pvz., „laimingos valandos“ akcijas), užsakyti produktus vienam ar kitam restoranui.
Ta pati sistema turi ir dinamiškumo verslui suteikiantį elementą – „Developers Marketplace“ modulį, kurį galima lyginti su programėlių parduotuve. Tik vietoj programėlės šiame modulyje galima atrasti papildomas paslaugas, padedančias lengviau pasiekti klientą – pavyzdžiui, maisto pristatymo paslaugas (tokias, kaip, tarkime, „Wolt“ arba „Lėkštė.lt“ Lietuvoje).
Tik, skirtingai nei, tarkime, Lietuvoje, kur maisto pardavėjas turi sudaryti sutartį su išvežiotoju ir įsigyti specialiai jo paslaugos valdymui skirtą planšetinį kompiuterį (o jeigu maisto išvežiotojas ne vienas – tai po kompiuterį kiekvienam), HBR sistemos naudotojai, atsisiuntę išvežiotojo programėlę, netgi be tiesioginio kontakto su paslaugų teikėju sudaro sutartį (neretai – ir geresnėmis sąlygomis, nei gautų po asmeninio susitikimo), o paslaugas gali valdyti jau iš savo turimos įrangos, be būtinybės įsigyti po naują terminalą kiekvienam partneriui.
Tokių partnerių „Developers Marketplace“ jau dabar siūlo arba artimiausiu metu ketina pasiūlyti net iki 160 – tai ir maisto pristatymo į namus bendrovės, ir internetinių staliuko rezervavimo paslaugų teikėjai, ir lojalumo programų bei dovanų kortelių paslaugų teikėjai. Toje pačioje kasos funkcijų turgavietėje yra ir „bazinės funkcijos“ – inventoriaus stebėjimo, darbuotojų grafiko ir kitos.
Anot „Shift4 Payments“ padaliniui Lietuvoje vadovaujančio Tado Vizgirdos, tokia skaitmenizuota, susieta sistema ne tik padidina klientų aptarnavimo greitį bei prisideda prie jų pasitenkinimo, bet ir smarkiai išaugina darbuotojų efektyvumą – padavėjams nereikia bėgioti prie stalo priimti užsakymo, prie kasos to užsakymo registruoti, perduoti užsakymus barui ir virtuvei, išnešioti maistą ir gėrimus, surinkti lėkštes ir vėliau priimti apmokėjimą. Jeigu klientai neturi netipinių pageidavimų ar klausimų, padavėjui pakanka atnešti maistą iš virtuvės prie stalo. Ir viskas.
Jo teigimu, tokios sistemos galbūt nėra labai suderinamos su prabangių restoranų aplinka, tačiau platesnei visuomenei skirtomis maitinimo vietomis, kur neapsieinama be mėsainio ir alaus, tai yra idealus variantas.
Maža to, tokių sistemų įsidiegimo kaina verslui yra minimali: pats kasos aparatas, „Lighthouse“ ir „Skytab“ moduliai siūlomi nemokamai. Kainuoja per „Developers Marketplace“ siūlomos paslaugos – bet ir jos, kaip jau minėta, dažniausiai būna pigesnės nei derantis su paslaugos teikėju tiesiogiai. „Mes imame tik mėnesinį paslaugų mokestį. Todėl galima sakyti, kad smarkiai ardome rinkoje nusistovėjusią tvarką“, – sakė T. Vizgirda.
Tokiu būdu restoranas, spaudžiamas didelių verslo pradžios sąnaudų, išvengia dar vieno šoko, patiriamo, kai reikia įsigyti atsiskaitymo sistemą, o padidintas pirkimo lengvumas per „Skytab“ apyvartą gali padidinti net keliomis dešimtimis procentų – kaip gi neužsisakysi dar vieno gėrimo ar deserto, kai nereikia laukti padavėjo ar stovėti eilėje prie baro.
„Shift4 Payments“ įmonių šeimoje be inovatyviausios ir brandžiausios „Harbourtouch“ produktų grupės yra ir 2017 m. pabaigoje įsigyti kiti trys stiprūs išmaniųjų kasos aparatų prekės ženklai – „Restaurant Manager“, „POSitouch“ bei „Future POS“. Lietuvoje sutelktos pagrindinės šios įmonių grupės programuotojų pajėgos: šiuo metu Vilniaus padalinyje jau dirba 107 žmonės, o ateinančiais metais ketinama ir vėl smarkiai plėstis, didinti darbuotojų kiekį. „Kai amerikiečiai ir lietuviai sudeda smegenis, atsiranda labai gerų idėjų“, – sakė T.Vizgirda.
Ir nors Europos Sąjungą būtų antra didžiausia pasaulyje rinka tokiems išmaniesiems kasos aparatams, anot T.Vizgirdos, siekiant efektyviai įeiti į Europos rinką reikia atlikti dar labai daug namų darbų. Mat koją kiša ES valstybėse galiojantys skirtingi fiskaliniai įstatymai. Pavyzdžiui, Lietuvoje į kasos aparato spausdintuvą turi būti įdiegiamas specialus užplombuotas atminties kaupiklis, registruojantis kiekvieną operaciją – tokios įrangos integravimas bei sertifikavimas gali užtrukti metus ir net daugiau. Vokietijoje fiskaliniai įstatymai yra kitokie – skiriasi net atskirose Vokietijos žemėse galiojantys įstatymai. Tuo tarpu Vengrijoje yra kur kas paprasčiau: jokių atminties kortelių nereikia, pakanka ant čekio nugarėlės atspausdinti nacionalinės čekių loterijos numerį: pirkimo įrodymo toje šalyje reikalauja visi.
Papildomų komplikacijų esama atsargų valdymo sistemose. JAV viskas paprasta: nurašei produktą iš atsargų – ir jo neliko. O Lietuvoje vieno produkto nurašymas iš atsargų gali reikšti kito produkto įrašymą. Pavyzdžiui, verdant paprasčiausią vištienos sultinį į sąnaudas nurašoma vištiena ir prieskoniai, o į produkciją įrašoma virta vištiena, sultinys ir sultinio koncentratas. Dalis šios produkcijos gali būti panaudojama ruošiant sriubą, dalis – salotas, dalis paliekama kaip sultinys, tarkime, prie kibino. Ir visa tai norima registruoti į inventorizacijos sistemą. Tai komplikuoja ir užduotį programuotojams, ir visos sistemos naudojimo paprastumą. Bet klientai tokio funkcionalumo pageidauja, vadinasi, jo reikia.
Ir tai – tik keletas iš daugelio kliūčių, kurias reikėtų įveikti norint šturmuoti ES rinką. Bet, anot T. Vizgirdos, kliūčių kiekis anaiptol nereiškia, kad šturmo nebus.
