Dabar mokslininkai iš naujo ištyrė šį „faktą“ ir nustatė, kad jis neturi jokio mokslinio pagrindo bei nėra teisingas jokiais kiekybiniais rodikliais.
Seniausias rašytinis šaltinis yra 1954 m. straipsnis žurnale „Journal of Navigation“, kuriame okeanografas ir chemikas George Deaconas remiasi geofiziko Edwardo Bullardo teiginiu.
1957 m. Karališkosios menų draugijos žurnale paskelbtame straipsnyje teigiama: „gilieji vandenynai dengia daugiau kaip du trečdalius pasaulio paviršiaus, tačiau apie Mėnulio paviršiaus formą žinoma daugiau nei apie vandenyno dugno formą“.
Ši citata pasakyta dar iki pirmojo įgulos nusileidimo į giliausią vandenyno dalį – Marianų įdubą (1960 m.) ir pirmojo nusileidimo Mėnulyje (1969 m.), rašo „Science Alert“.
Ši citata taip pat atsirado anksčiau, nei pradėta naudoti laivuose sumontuotus specialius prietaisus jūros dugnui kartografuoti pagal akustinius duomenis, vadinamuosius batimetrijos ruožus.
Beveik ketvirtadalis pasaulio jūros dugno (tiksliau, 23,4 proc.) buvo kartografuotas didele raiška. Tai sudaro apie 120 milijonų kvadratinių kilometrų, arba maždaug tris kartus daugiau nei visas Mėnulio paviršiaus plotas.
Stebinantis lankytojų skaičius
Kitas su šiuo „faktu“ susijęs ir neteisingas palyginimas yra tas, kad į Mėnulį koją yra įkėlę daugiau žmonių, nei apsilankė giliausioje Žemės vietoje.
Šį teiginį sunku pagrįsti. „Giliausia vieta Žemėje“ gali reikšti Marianų įdubą arba tik giliausią jos dalį.
Nepaisant to, nuo 2023 m. pradžios giliausiame Marianų įdūbos taške apsilankė mažiausiai 27, o nuo 2023 m. pradžios – net 40 ar daugiau žmonių. Kita vertus, ant Mėnulio paviršiaus yra žengę 12 žmonių.
Tad kodėl žmonės vis kartoja, kad apie Mėnulį arba Marsą žinome daugiau nei apie jūros gelmes?
Lyginti jūros gelmes su kosmosu atrodo natūralu. Abi vietos yra tamsios, bauginančios ir tolimos.
Tačiau Mėnulį galime lengvai pamatyti tiesiog pakėlę akis į viršų. Galėdami jį matyti, mes lengviau priimame tą faktą, jog milžiniškas uolienų kamuolys „kabo danguje“, palyginus su nematomomis ir itin giliomis vandenyno dalimis.
Atrodo, kad apie Mėnulį žinome daugiau nei apie jūros gelmes, nes esame priversti priimti jo buvimą. Jis apčiuopiamai įsiterpia į mūsų gyvenimus, o jūros gelmės to nedaro, rašo „Science Alert“.
Taigi mintis, kad apie Mėnulį žinome daugiau nei apie jūros gelmes, geriausiu atveju yra pasenusi maždaug 70 metų. Apie jūros gelmes žinome kur kas daugiau, tačiau dar daugiau dar reikia sužinoti.
