Per pastarąjį pusmetį nuskambėjusios istorijos – kriptovaliutų keityklos FTX griūtis, steiblkoino „Terra LUNA“ žlugimas, kriptovaliutoms draugiškų JAV bankų „Silvergate“, „Silicon Valley Bank“ ir „Signature“ griūtis ar prekybos platformos „EminiFX“ sukčiavimo skandalas – skatina institucijas greičiau imtis griežtesnio kriptovaliutų rinkos reguliavimo ir joje vykdomų sandorių skaidrumo užtikrinimo. Žingsnis šia kryptimi turėtų svarbų poveikį kriptovaliutų rinkai ir galėtų padėti apsaugoti investuotojus.
Apginti nukentėjusių investuotojų interesus nėra paprasta
Vienos didžiausių kriptovaliutų keityklų FTX griūtis, pirminiu vertinimu, galėjo atnešti apie 8 mlrd. JAV dolerių nuostolių investuotojams. Kitas smūgis kriptosektoriaus reputacijai – valiutos „Terra LUNA“ žlugimas – investuotojams pridarė nuostolių, kurie gali viršyti 300 mlrd. JAV dolerių. Po „Terra LUNA“ griūties pasipylė vieši neprofesionalių investuotojų pasisakymai apie tai, kaip visos jų gyvenimo santaupos dingo per kelias valandas.
Dar šių metų kovo mėnesį per vieną savaitę JAV žlugo net trys kriptovaliutoms ir kriptosektoriui draugiški bankai – „Silvergate“, „Silicon Valley Bank“ (SVB) ir „Signature“. SVB atveju buvo areštuota maždaug 175 mlrd. JAV dolerių vertės klientų indėlių, o JAV reguliatoriai suskubo imtis veiksmų ir garantavo už šiuos indėlius. Šie bankai ne tik teikė bankines paslaugas, bet suteikė virtualioms valiutoms reikalingą infrastruktūrą.
Tai tik keli garsiausiai nuskambėję pavyzdžiai, tačiau atvejų, kai nukenčia investuotojai yra gerokai daugiau. Praktiškai kiekvienu atveju atsakingų asmenų – kryptovaliutų platformų steigėjų – atžvilgiu pradedami tyrimai dėl galimo sukčiavimo ar turto pasisavinimo. Visgi absoliučia dauguma atvejų tiriami steigėjai būna registruoti tokiose lengvatinio apmokestinimo zonose kaip Bermudai, Bahamų ar Kaimanų salos, todėl vykdyti teisinius procesus paprastai yra sudėtinga.
Su tokia situacija esame susidūrę ir Baltijos šalyse. „Receivership Estate of EminiFX“ tuo metu atstovaujamas administratoriaus, kreipėsi į teisininkus dėl per kriptovaliutos prekybos platformą „EminiFX“ platformą vykdyto sukčiavimo. Platformą valdanti įmonė buvo registruota Lietuvoje. Tai iš esmės buvo klasikinis „Ponzi“ schemos variantas, kai investuotojams atrodė, kad iš savo investicijų jie nemažai uždirba, tačiau iš tiesų visa grąža buvo netikra.
Bendradarbiaudami su kolegomis, dirbančiais prie JAV vykstančio baudžiamojo proceso, padėjome investuotojams susigrąžinti bitkoino valiutos, kurios bendra vertė siekė apie 85 mln. dolerių. Deja, sėkmės atvejai nėra tokie dažni.
Reglamentavimas atneš daugiau saugumo
Be abejo, sukčiavimo atvejų gali pasitaikyti bet kurioje investavimo srityje: prekiaujant akcijomis, obligacijomis, investuojant į fondus, naudojantis sutelktinio finansavimo platformomis ar kitais investavimo instrumentais. Kriptovaliutos nėra išimtis. Visgi kriptovaliutų išskirtinumas ir problema yra reguliavimo trūkumas. Šiuo metu daugumoje valstybių, įskaitant ir Lietuvoje, kriptovaliutos yra apibrėžtos tik pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos tikslais. Teisine prasme nėra apibrėžtos net pagrindinės sąvokos ir taisyklės: pavyzdžiui, kas apskritai civilinės teisės prasme yra kriptovaliuta, koks teisinis režimas šioms valiutoms taikomas, kaip nustatoma jų vertė. Kadangi ji nuolat svyruoja, laiko faktorius tampa itin svarbus apskaičiuojant investuotojų patirtus nuostolius. Taip pat trūksta aiškumo, kas turėtų atsakyti už galimai neteisėtus veiksmus.
Nesant reguliavimo, vienintelis įrankis, leidžiantis užtikrinti kriptovaliutomis pasitikėjusių investuotojų apsaugą yra tyrimai, kuriuos atlieka kompetentingos institucijos įvairiose užsienio jurisdikcijose (dažnai lengvatinio apmokestinimo zonose). . Tačiau, kaip parodė FTX atvejis, tokie tyrimai dažnai nekelia didelio pasitikėjimo.
Reaguodama į tokius atvejus Europos Taryba ir Europos Parlamentas po truputį imasi veiksmų. Panašu, kad ryškėja pirmieji bandymai įsikišti į kriptovaliutų rinką ir užtikrinti joje vykdomų sandorių skaidrumą. Jau šią savaitę Europos Parlamentas balsuos dėl būsimo reglamento dėl kriptovaliutų rinkų (angl. Markets in Crypto Assets Regulation), kuris, kaip spėjama, turėtų įsigalioti 2024 m.
Šiuo teisės aktu siekiama numatyti vienodus reikalavimus EU veikiantiems dalyviams, nustatyti tam tikrus skaidrumo, informacijos atskleidimo (angl. disclosure) reikalavimus kriptovaliutų prekybą vykdančioms platformoms, keitykloms, piniginėms, konsultavimo įmonėms ir portfelio valdytojams. Tai gali turėti itin reikšmingą globalų poveikį visai kriptovaliutų rinkai bei finansiniam stabilumui ir padėti apsaugoti investuotojus.
