Didžiųjų Lietuvos IPT svetainėse galima rasti ne tik failų dalijimosi programų aprašymus, bet ir išsamias instrukcijas, kaip šias programas įsidiegti bei naudoti. Aprašymuose nevengiama užuominų, kad naudojantis šiomis programomis galima atsisiųsti muzikos, filmų ir kitos medžiagos, kuri dažnais atvejais yra saugoma autorių teisių.
Pavyzdžiui, didžiausios Lietuvos telekomunikacijų kompanijos TEO LT tinklalapyje yra įdėtos instrukcijos, kaip įsidiegti ir naudotis programa „zMule“, leidžiančia vartotojams dalytis failais. Kelių kitų IPT svetainėse pateikiami panašiu principu veikiančios programos „DC++“ aprašymai bei diegimo instrukcijos.
IPT tinklalapiuose detaliai aprašoma, kaip programas įsidiegti, koreguoti jų nustatymus, išnagrinėtos dažniausiai pasitaikančios prisijungimo problemos, net nurodoma, kaip reikėtų pavadinti su kitais vartotojais besidalijamas bylas – garso ar vaizdo įrašus.
Programos aprašytos išvengiant informacijos, kad naudojant jas galima atsisiųsti nelegalių failų.
Su autorių teisių pažeidimais kovojančios Lietuvos antipiratinės veiklos asociacijos pirmininko pavaduotojas Vytas Simanavičius pripažįsta, kad šios programos nėra nelegalios. Tačiau, anot jo, akivaizdu, kad šių programų vartotojai padaro daug autorių teisių pažeidimų, dalydami vogtus filmus ar muziką.
„Iš etikos pusės žiūrint tai tikrai nėra gerai. Pati programa nėra nelegali, teisiškai jie kaip ir švarūs, bet deklaruojant, kad IPT vykdo veiklą laikydamiesi įstatymų, jie turėtų laikytis ir verslo etikos. Šiaip neetiški tokie dalykai“, – sakė V.Simanavičius. Anot jo, su kai kuriais IPT deramasi, kad šios programos būtų panaikintos.
Atsakomybė tenka vartotojams
„15min“ kalbinti IPT bendrovių atstovai akcentavo, kad jų svetainėse pateikiama informacija, kaip įsidiegti ir naudoti visiškai legalias programas. O kokie veiksmai jomis atliekami – pačių vartotojų atsakomybės klausimas.
Tačiau jei programa yra legali, o jos aprašymus pateikia interneto paslaugų tiekėjai, kaip vartotojams žinoti, ką siųstis galima, o kas būtų laikoma pažeidimu?
Piratavimo problema yra platesnė negu vien bylų dalinimosi technologijos buvimas. Technologija yra tik galimybė, o piratavimą sukelia konkretūs vartotojai, publikuojantys neteisėtą turinį, – sakė D.Džiaugys.TEO LT teigia, kad programų naudojimosi taisyklėse yra apibrėžta, kokio turinio informaciją skelbti draudžiama. „Kalbant bendrai apie failų keitimosi programas reikia atkreipti dėmesį, kad jos yra tik apsikeitimo informacija programos. Jomis, kaip ir el. paštu, galima keistis tiek teisėtu (pvz., konspektais, asmeniniais vaizdo įrašais ir pan.), tiek neteisėtu turiniu (pvz., skatinančiu terorizmą, pornografinio pobūdžio ar pažeidžiančiu pavienių asmenų teises ir pan.). Už dalyvavimą interneto bendruomenėje visiškai atsako pats santykiuose dalyvaujantis asmuo, t. y. konkretus vartotojas. Kiti asmenys neturi jokių realių galimybių atsijoti turinio taip, kad garantuotų dėl jo teisėtumo. Piratavimo problema yra platesnė negu vien bylų dalijimosi technologijos buvimas. Technologija yra tik galimybė, o piratavimą sukelia konkretūs vartotojai, publikuojantys neteisėtą turinį“, – „15min“ teigė TEO LT Korporatyvinės komunikacijos skyriaus Informacijos sektoriaus vadovas Darius Džiaugys.
Jis pabrėžė, kad IPT neturi teisės sekti ir kontroliuoti klientų gaunamos ir siunčiamos informacijos.
„Mikrovisatos“ vykdomasis direktorius Mindaugas Anilionis pastebėjo, kad bylų dalijimosi (angl. peer-to-peer) protokolą naudoja daug populiarių programų, todėl vienareikšmiškai teigti, jog jis skirtas nelegaliai produkcijai platinti, negalima. „Tai tas pat, kaip, pavyzdžiui, kaltinti visus, turinčius medžioklinius šautuvus, brakonieriavimu“, – sakė M.Anilionis.
Jo teigimu, „Mikrovisatos“ svetainėje pateikiama daug instrukcijų, kad vartotojams būtų paprasta naudotis internetu: kaip susikonfigūruoti maršrutizatorių, el. paštą ir kt.
„Tikrai nemanome, kad instrukcijų teikimas, kaip naudotis viena ar kita programa, yra skatinimas piratauti. Piratavimo klausimas aktualus globaliose sistemose, kurios leidžia keistis informacija vartotojams tarp skirtingų miestų, šalių ar net žemynų. Tai visai kiti informacijos resursai. O naudodamiesi minėta programa vartotojai gali keistis informacija tik vietos tinklo ribose. Tokį klausimą buvo galima nagrinėti prieš 5–10 metų, kai vietos tinklo sparta buvo žymiai didesnė. Šiuo metu „Mikrovisatos“ interneto sparta į kitus Lietuvoje ar užsienyje esančius serverius yra tokia pati ar net didesnė, todėl didesnius informacijos kiekius vartotojas mato kaip tik „išorėje“, o ne vietos tinkle ir tam naudoja visai kitas programas“, – sakė M.Anilionis.
Prekių ženklą „VDnet“ valdančios bendrovės „Viginta“ generalinis direktorius Paulius Dambrauskas teigė, jog „DC++“ naudojimo instrukcija svetainėje buvo įdėta prieš kelerius metus, kai vartotojai dažnai skambindavo ir klausdavo, kaip ją įsidiegti ir konfigūruoti. Pastaraisiais metais tokių užklausų beveik nesulaukta, todėl antradienį šios programos naudojimo instrukcija iš tinklalapio buvo pašalinta.
P.Dambrauskas pridūrė, kad vartotojai patys sprendžia, kokias programas ir kam naudoti. „Tikrai ne mūsų reikalas įspėti, ką klientas nori ar nenori daryti. Mes niekaip nesikišame į kliento legalius ar nelegalius veiksmus. Reguliuoti, kas yra legalu ar nelegalu, turėtų teisėsaugos institucijos“, – teigė jis.
