„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Skaitmeninis kodas: Kaip elgtis socialiniuose tinkluose „Facebook“ ir „Twitter“, kad netektų nudegti

Socialiniams tinklams užkariaujant internetą, vis dažniau pasigirsta istorijų apie jų sukeltas problemas. Dauguma atvejų dėl to kalti patys žmonės ir jų neatsakingas elgesys virtualioje erdvėje. Tad šįkart trumpai apžvelgsime, kaip nederėtų elgtis tokiose svetainėse, kaip „Facebook“ ir „Twitter“.
Socialiniuose tinkluose vartotojas ir apie jį surenkama asmeninė informacija yra prekė
Socialiniuose tinkluose vartotojas ir apie jį surenkama asmeninė informacija yra prekė / Šarūno Mažeikos/BFL nuotr.

Kaip ir gyvenime, naršant internete svarbiausia vadovautis sveiku protu. Aišku, neklystančių nėra, todėl svarbiausia – mokytis iš savo (ar kitų žmonių) klaidų ir jų nekartoti.

Internetas ir socialiniai tinklai yra vieša erdvė, panašiai kaip gatvė, kavinė ar autobusų stotelė. Taigi pagrindinis patarimas – nedarykite to, ko nedarytumėte viešai. Ar tikrai norėtumėte tapti draugais su nepažįstamuoju? Ar garsiai paskelbtumėte, ką veikiate ar planuojate, ką galvojate? Ar išduotumėte paslaptį būriui nepažįstamųjų? Ar rodytumėte jiems nuotraukas, vaizdo įrašus iš vakarėlių ar kelionių?

Naršydami internete žmonės retai apie tai susimąsto. O reikėtų.

Tad kaip nederėtų elgtis „Facebook“, „Twitter“ ir kituose socialiniuose tinkluose, kad nenudegtum?

Nedraugauti su nepažįstamaisiais

Vos pradėjus kurtis pažinčių svetainėms ir socialiniams tinklams, jų vartotojai suskubo ieškotis (tikrų ar menamų) draugų. Kartais tai tapdavo kone lenktynėmis – kas turi daugiau draugų, tas „kietesnis“.

Didžiosios Britanijos Leičesterio kalėjimo darbuotojas neteko darbo po to, kai paaiškėjo, jog jo „Facebook“ draugų sąraše yra keli bausmę atliekantys kaliniai.Tačiau prieš pakviečiant naują draugą ar patvirtinant kvietimą draugauti, vertėtų susimąstyti. Ar tikrai norite, kad nepažįstami žmonės žinotų, kur jūs gyvenate, ką veikiate tam tikru metu, naršytų po jūsų nuotraukas ir panašiai?

Ne visos socialinių tinklų anketos yra tikros. Čia, kaip ir ant žemės, taip pat yra piktavalių. Taigi tariamas draugas socialiniame tinkle vieną dieną gali rašyti gražias žinutes, o kitą – apšvarinti butą ar panaudoti jūsų asmeninę informaciją saviems tikslams (apsimesti tavimi, įkelti nuotraukas į pornografijos svetainę ir t.t.).

Virtuali draugystė gali pakenkti ir asmeniniam gyvenimui. Pavyzdžiui, Didžiosios Britanijos Leičesterio kalėjimo darbuotojas Nathanas Singhas neteko darbo po to, kai paaiškėjo, jog jo „Facebook“ draugų sąraše yra keli bausmę atliekantys kaliniai.

Jei gali nerašyti, nerašyk

Ši auksinė žurnalistų taisyklė puikiai tinka socialiniams tinklams.

Žmonės neretai užmiršta, kad internete parašyti žodžiai gali pasiekti „ne tas“ ausis. Jau ne vienas neteko darbo dėl to, kad socialiniame tinkle „užvažiavo“ savo darbovietei, viršininkui, klientui ir pan. Internete ypač atsargūs turėtų būti politikai, kadangi jų vieši pasisakymai gali sužlugdyti visą karjerą.

Taip pat būsenos atnaujinimuose nederėtų atskleisti pernelyg daug asmeninės informacijos. Pvz., „Twitter‘yje“ pasigyrę, jog išvykstate savaitgaliui į užmiestį, tarsi pakviečiate namuose apsilankyti vagis. Jei norite pasigirti, jog išvyksite į kelionę, bent jau neatskleiskite tikslaus laiko.

Be to, socialiniuose tinkluose verčiau nerašinėti darbo metu, nebent turite tam leidimą. Ir, žinoma, nesidžiaugti laisvadieniu žiūrint filmus ir valgant ledus, jei pasakėte viršininkui, kad neateisite į darbą, nes susirgote...

Nepasakoti paslapčių

Socialiniuose tinkluose negali kažko pašnibždėti. Jei jau parašėte, vadinasi, surėkėte ir tai žino visi. Taigi paslaptis geriausia pasilaikyti asmeniniams pašnekesiams koridoriuje.

Taip pat patartina viešai nediskutuoti asmeniniais klausimais (pvz., ant „Facebook“ Sienos ar nuotraukų komentaruose). Tai tas pat, kas paskaitos metu šnekėtis su kitame klasės gale esančiu draugu. Taip ne tik galite paviešinti asmeninę informaciją, bet ir trukdote kitiems. Dauguma net nėra matę jūsų kačių ir nenori žinoti, ką šįkart jos pridirbo.

Kitas žmones erzinantis dalykas – informacijos perteklius. Socialiniai tinklai nėra sukurti tam, kad galėtumėte kas 5 minutes pranešinėti apie gražų orą, debesų formas, skraidančius paukščiukus ir kitus menkniekius. Stenkitės rašyti tik tai, kas gali būti įdomu ar svarbu bent dešimtadaliui jūsų draugų.

Kadras ia YouTube/Didžiojoje Britanijoje vartotojai reklamomis įspėjami nebendrauti internetu su nepažįstamais asmenimis, kadangi kitame laido gale gali sėdėti piktavaliai.
Didžiojoje Britanijoje vartotojai reklamomis įspėjami nebendrauti internetu su nepažįstamais asmenimis, kadangi kitame laido gale gali sėdėti piktavaliai.

Be to, „Twitter“ ženklai iki 140-ies ribojami ne be priežasties: žinutės turi būti trumpos, bet aiškios. Tačiau ne per trumpos. Jei įkėlėte nuorodą, geriau parašyti ne „šitas geras“, o užsiminti kiek daugiau, pvz., „juokingas katinas gaudo muses“.

Saugoti savo atvaizdą

Rytą po vakarėlio visada smagu peržiūrėti jo nuotraukas ar vaizdo įrašus. Žinoma, smagiausi tie vaizdai, kuriuose rodomos kvailos veido mimikos ar kitos „linksmybės“. Tokias nuotraukas smagu parodyti draugams ir pasijuokti.

Deja, bet esamas ar potencialus viršininkas gali neturėti tokio gero humoro jausmo. Todėl verčiau šių nuotraukų neskelbti viešai. Pvz., suspauskite į slaptažodžiu apsaugotą katalogą, arba, įkėlę į „Facebook“, suteikite prieigą tik konkretiems draugams, o dar geriau – kiekvienam draugui nusiųskite jas el. paštu ar „Skype“.

Taip pat asmeninių nuotraukų nederėtų siųsti nepažįstamiesiems. Nežinodami, kas iš tiesų sėdi kitame laido gale, niekada negalėsite būti tikri, kur atsidurs jūsų nuotraukos.

Vienas šviežiausių „gyvų įrodymų“ – buvęs JAV Atstovų Rūmų narys Anthony Weineris. Nepadorias savo nuotraukas moterims internete siuntinėjęs vyras buvo priverstas raudonuoti ir viešai atsiprašinėti ne tik rinkėjų, bet ir žmonos. Galiausiai jis atsisakė mandato. Ir sugriovė sau gyvenimą.

Dar keli patarimai

  • Nekopijuokite visų „Twitter“ populiarėjančių raktažodžių. Būsite eilinis „spameris“.
  • Prieš rašydami ar keldami nuotraukas, pagalvokite apie kitus. Jei abejojate, atsiklauskite minimo žmogaus leidimo
  • Profilis priklauso jums – čia viską galite trinti ir redaguoti. Niekas už jus nepašalins netinkamo komentaro ar žymos.
  • Susitvarkykite privatumo nustatymus. Ribokite mažiau pažįstamų žmonių prieigą prie asmeninės informacijos. Bet neužmirškite, kad patyrę žmonės gali pasiekti ir tai, ką „paslėpėte“.
  • Nepokštaukite įvykdę nusikaltimą. Policininkai moka naršyti internete. Net jei ir juokavote, pokštus gali tekti neigti teisme.
  • Kontroliuokite informaciją apie save internete. Paieškokite „Google“ savo pavardės, paprašykite pašalinti netinkamą informaciją. Įspėkite draugus, ko jie neturėtų skelbti apie jus internete.

Pabaigai siūlome pasižiūrėti Didžiosios Britanijos Gynybos ministerijos sukurtą reklamą, kuria siekiama įspėti vartotojus nebendrauti internetu su nepažįstamais asmenimis ir pagalvoti prieš skelbiant informaciją internete (anglų k.):

VIDEO: Personal Security Online - Video 2 Full

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs