En Gedi rankraštyje yra tekstas iš Kunigų knygos; jis buvo parašytas III ar IV mūsų eros amžiuje, o galbūt – dar seniau, rašoma žurnale „Science Advances“.
Jo turinio iššifravimas žurnale vadinamas „reikšmingu biblinės archeologijos atradimu“.
Rankraštis nėra pats seniausias – ši garbė priklauso bibliniams Negyvosios jūros rankraščiams, kurie buvo parašyti nuo III amžiaus prieš mūsų erą iki II mūsų eros amžiaus.
Radioaktyviosios anglies metodu buvo nustatyta, kad En Gedi rankraštis yra III ar IV amžiaus kūrinys.
Kai kurie ekspertai galvoja, kad jis yra senesnis. Rašysenos analizė rodytų, kad jis buvo parašytas antroje I amžiaus antroje pusėje arba II amžiaus pradžioje.
Ilgai buvo manoma, kad jo turinys yra prarastas amžiams, nes rankraštis apdegė per gaisrą VI amžiuje ir jo buvo neįmanoma paliesti nepavertus pelenų krūvele.
Rankraštį archeologai surado 1970 metais En Gedi oazėje, kur senovės žydų gyvenvietė buvo jau VIII amžiuje prieš mūsų erą.
Rankraštį archeologai surado 1970 metais En Gedi oazėje, kur senovės žydų gyvenvietė buvo jau VIII amžiuje prieš mūsų erą.
Rankraščio fragmentus Izraelio senienų administracija saugojo dešimtmečius.
Jis yra virtęs pelenais, kurie trupa nuo kiekvieno prisilietimo, tad mokslininkai panaudojo skaitmeninio skenavimo prietaisus jam „išvynioti“ ir jo turiniui atskleisti. Tai buvo atlikta rankraščio net nepalietus.
Tekstas buvo nuskaitytas mikrokompiuterinės tomografijos metodu pagal rašale buvusių metalų druskų pėdsakus.
„Mus nustebino atvaizdų kokybė“, – sakė Michaelis Segalas, vadovaujantis Jeruzalės hebrajų universiteto Filosofijos ir religijos mokyklai.
„Daug teksto yra perskaitoma ar beveik perskaitoma, kaip ... nenukentėjusių Negyvosios jūros rankraščių arba didelės skyros jų nuotraukų“,– sakė jis.
Proveržis istorinių šaltinių tyrimuose
Kol En Gedi rankraščio turinys dar nebuvo žinomas, ekspertai manė, kad tai gali būti Toros kopija.
Tačiau pasirodė, kad tai – Kunigų knyga, trečioji iš Penkiaknygės. Tai pati ankstyviausia kada nors rasta Penkiaknygės knyga.
Rankraštyje yra po 18 teksto eilučių kiekviename stulpelyje, kurie iš pradžių buvo 35 eilučių ilgumo. Kaip ir kituose senoviniuose hebrajų rankraščiuose, jame yra tik priebalsės ir nėra balsių, kurių simboliai hebrajų kalboje atsirado tik IX amžiuje.
„Mus iškart pribloškė faktas, kad šiuose fragmentuose En Gedi Kunigų knyga visomis savo detalėmis, ir dėl raidžių, ir dėl suskirstymo į skyrius, yra identiška vadinamajam Masoros tekstui, (kuris) iki šiandienos yra autoritetingas žydų tekstas“, – sakė M.Segalas.
En Gedi rankraščio tapatumas viduramžių tekstams pribloškė mokslininkus, kurie sakė, kad jis yra visiškai identiškas pagal priebalsius ir suskirstymą į skyrius.
„Niekad nebuvome radę tokio pribloškiamo dalyko, – sakė Emanuelis Tovas, Jeruzalės hebrajų universiteto profesorius emeritas. – Mus stebina, kad per 2 000 metų šis tekstas nepasikeitė.“
Mokslininkai tikisi, kad šiam rankraščiui išplėtotos technologijos bus panaudotos ir kitiems rankraščiams, tarp jų – kai kuriems rankraščiams iš Negyvosios jūros kolekcijos, kurie iki šiol dar yra neiššifruoti, taip pat rankraščiams, rastiems katastrofų vietose, pavyzdžiui, Vezuvijaus išsiveržimo 1-ajame amžiuje paveiktoje teritorijoje.
Minima technologija, kuri buvo išplėtota finansuojant JAV nacionaliniam mokslo fondui, bus laisvai prieinama nuo kitų metų, sakė mokslininkai. Ji taip pat gali būti naudinga žvalgybos agentūroms ir tyrėjams.
„Pažeidimai ir dūlėjimas yra natūralūs dalykai, bet galite matyti, jog kartais galima absoliučiai atitraukti tekstą nuo praradimo ribos“, – sakė vienas tyrimo autorių Brentas Sealesas, Kentukio universiteto Kompiuterijos departamento profesorius ir vadovas.
„En Gedi rankraštis įrodo, kad potencialiai galime atkurti ištisus tekstus iš pažeistos medžiagos, ne vien kelias raides ar hipotetinį žodį“, – sakė jis.
