Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Skaudus ekonomisto Nerijaus Mačiulio kirtis per lietuvišką pasipūtimą: „Nesame nei inovatyvi valstybė, nei žinių ar technologijų kūrimo centras"

Gegužės 1-ąją bendras nedarbo lygis šalyje siekė 9,8 proc. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabendinskienės manymu, tai – visai neblogas rezultatas. Tačiau didžiulį susirūpinimą kelia faktas, kad jaunimo nedarbas siekia net 20,8 proc. Tai rodo, kad darbo rinkos paklausa neatitinka pasiūlos. Ką daryti, kad tai pasikeistų, diskutuota konferencijoje „Lietuvos aukštojo mokslo konkurencingumas ir efektyvumas.“
Studetai
Studetai / Irmanto Gelūno / BNS nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė A.Pabedinskienė sakė, kad pagrindinis valstybės uždavinys – atverti jaunimui akis ir įkalti į galvą, kad ne vien aukštasis mokslas kuria pridėtinę vertę.

„Ją kuria žmonės, turintys gerą specialybę. Apie tai turime kalbėti nuo darželio. Vokietija tokia pažengusi į priekį, nes ten jau darželinukams kalbama apie verslumą ir pasirinkimų galimybę, nesumenkinant profesinio mokymo sistemos ir jos rezultatų“, – kalbėjo ministrė ir pažymėjo, kad profesinio rengimo sistema yra veiksminga, todėl reikalinga ir Lietuvai.

Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algimanta Pabedinskienė
Juliaus Kalinsko/15min.lt nuotr./Algimanta Pabedinskienė

Ministrė įsitikinusi, kad studentai darbinės patirties turėtų įgyti nuo pačių pirmųjų metų universitete: „Taip atsirastų darbdavio, aukštosios mokyklos ir studento santykis. Jei studentas visus studijų metus atliktų profesinę praktiką, registruotų absolventų darbo biržoje neturėtume tiek daug. Pernai jų buvo apie 6,5 tūkst. Jaunas žmogus po studijų turėtų eiti į darbo rinką, o ne į darbo biržą.“

Tyrimams ir plėtrai įmonės skiria 0,9 proc. BVP

Konferencijoje dalyvavęs „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas, dėstytojavimo ir darbo su studentais patirties turintis Nerijus Mačiulis savo pranešime pristatė pastarojo dešimtmečio Lietuvos ūkio augimo tendencijas:  iš naujųjų ES valstybių, prie bendrijos prisijungusių 2004 metais, Lietuva daugiausiai pasistūmėjo link ES vidurkio.

Jei studentas visus studijų metus atliktų profesinę praktiką, registruotų absolventų darbo biržoje neturėtume tiek daug. Pernai jų buvo apie 6,5 tūkst.

Naujausiais duomenimis, BVP, tenkantis vienam gyventojui, sudaro apie 71 proc. ES vidurkio. „Jei Lietuva ir toliau augtų tokiu pačiu tempu, 2024 metais šalis pralenktų ES vidurkį“, – kalbėjo N.Mačiulis. Tačiau po trumpos pauzės konstatavo, kad tai nėra realu, mat pastarąjį dešimtmetį Lietuvos ekonomika augo dėl technologijų, sukurtų kitose šalyse, įsisavinimo, didelės paramos iš ES struktūrinių fondų ir atsiradusių įvairių alternatyvių finansavimo priemonių.

„Tačiau daugelis veiksnių, ypač demografinės tendencijos, lems tai, kad ekonomikos augimas ims lėtėti. Tai rodo visi pagrindiniai augimo veiksniai. Pagal investicijas į tyrimus ir plėtrą Lietuva atsilieka nuo daugelio ES valstybių, nuo Estijos – irgi. Lietuvoje tyrimams ir plėtrai įmonės skiria 0,9 proc. BVP, o ES vidurkis – 2,2 proc. BVP“, – aiškino ekonomistas.

Investuojame ne tik mažai, bet ir nekokybiškai

Kas lemia inovacijų Lietuvoje kūrimo stagnaciją? Viena iš priežasčių ta, kad Lietuvoje veikia santykinai mažai didelių tarptautinių organizacijų, kurios turi seną tyrimų ir inovacijų puoselėjimo tradiciją.

Mažos ir vidutinės įmonės, kurios dominuoja Lietuvoje, neturi vidinių resursų tapti tyrimų centrais ar steigti tyrimų padalinius, kuriuose galėtų kurti ką nors fundamentalaus ir naujo.

Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis
Irmanto Gelūno/15min.lt nuotr./Nerijus Mačiulis

„Tam reikia glaudaus bendradarbiavimo su mokslo institucijomis ir universitetais. Šiuo atžvilgiu Lietuva irgi atsilieka nuo kitų ES valstybių“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Maža to, Lietuvoje ne tik šykščiai investuojama į tyrimus ir plėtrą, tačiau ir tos nedidelės lėšos nesukuria fundamentalių naujovių ir netampa registruotais patentais. Per pastarąjį penkmetį vidutiniškai kasmet Lietuva registruoja 10 patentų – tai yra dvigubai mažiau nei Latvija ir keturis kartus mažiau nei Estija.

Vadinasi, mes nesame inovatyvi valstybė. Nesame žinių ir technologijų kūrimo centras.

„Tai rodo, kad investuojame ne tik mažai, bet dar ir nekokybiškai. Vadinasi, mes nesame inovatyvi valstybė. Nesame žinių ir technologijų kūrimo centras. O būtent tai yra augimo ir konkurencingumo potencialas“, – apibendrino N.Mačiulis.

100 dirbančiųjų teks daugiau nei 50 pensininkų

Niūri perspektyva atsiveria ir pažvelgus į žmogiškąjį šalies kapitalą – laukia didžiuliai iššūkiai.

Dėl labai žemo gimstamumo po nepriklausomybės atkūrimo ir emigracijos pensinio ir darbingo amžiaus gyventojų skaičiaus rodiklis dramatiškai blogės.

Dabar Lietuvoje 100 gyventojų tenka 25 pensininkai. Tai – artimas ES vidurkiui rodiklis. Tačiau per ateinančius 20 metų 100-ui darbingo amžiaus gyventojų teks daugiau nei 50 pensininkų.

Nerijus Mačiulis
Nerijus Mačiulis

„Mažėjant darbingų gyventojų skaičiui ypač aktuali jų išsilavinimo ir įgytų kompetencijų kokybė. Ar universitetai ir visa švietimo sistema jaunajai kartai suteiks būtent tas kompetencijas, kurių reikės darbo rinkoje? Tai bus būtina sąlyga šalies konkurencingumui ir ekonomikos augimui“, – aiškino ekonomikos ekspertas.

Mokosi, kaip išlaikyti egzaminus

Kas trejus metus atliekamame Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) tyrime vertinamos daugelio pasaulio valstybių moksleivių žinios matematikos, skaitymo ir tiksliųjų mokslų srityje.

„Čia matuojami aukštesni gebėjimai. Tarkime, ne kiek žodžių mokinys perskaito per minutę, o kaip jis sugeba analizuoti tekstą, atsirinkti tai, kas svarbiausia, susisteminti informaciją, įvardyti problemas ir jas spęsti. Pagal tyrimo rezultatus Lietuva yra beveik paskutinė ES: mūsų moksleiviai turi spragų matematikoje, komunikacijos gebėjimuose. Jei vidurinėje mokykloje neužpildomos mokymosi gebėjimų spragos, universitetuose net ir labai geriems dėstytojams, puikiausioms studijų programoms bus sudėtinga suteikti tas reikalingas kompetencijas“, – aiškino N.Mačiulis.

Jei vidurinėje mokykloje neužpildomos mokymosi gebėjimų spragos, universitetuose net ir labai geriems dėstytojams, puikiausioms studijų programoms bus sudėtinga suteikti tas reikalingas kompetencijas.

Jis pažymėjo, kad paskutinius metus mokykloje abiturinetai koncentruojasi ties vieninteliu dalyku – egzaminais.

„Paskutinieji metai mokykloje nukreipti į tai, kad moksleivis išlaikytų egzaminus, o ne į pasirengimą mokytis visą gyvenimą, ne į pasirengimą studijoms universitete. Todėl pirmus metus universitete studentams trūksta gebėjimo savarankiškai mokytis, neturint nuolatinių instrukcijų ar laikymo už rankos“, – patirtimi dalijosi pranešėjas.

Jis įsitikinęs, kad neįmanoma kalbėti apie aukštojo mokslo sistemos konkurencingumo didinimą, jei nebus kreipiamas dėmesys ugdymui  pradinėse klasėse ar net darželyje: „Naujausi tyrimai rodo, kad komunikavimo įgūdžiai ir gebėjimas mokytis formuojasi ikimokykliniame amžiuje – nuo 3 iki 5 metų.“

Žmones pakeis mašinos  

Anot N.Mačiulio, pagrindinė Lietuvos aukštojo mokslo problema – orientavimasis į kiekybę, o ne kokybę.

„Galime didžiuotis, kad Lietuvoje daugiau nei 90 proc. gyventojų turi vidurinį ir aukštesnį išsilavinimą. Tačiau pradėjus analizuoti, ką veikia universitetų absolventai, pamatome, kad nemažai jų yra bedarbiai, didelė dalis dirba ne pagal specialybę. Be to, neretai magistrantūrą baigęs studentas uždirba mažiau nei profesinę mokyklą ir aktualų amatą – šaltkalvio, suvirintojo ar automechaniko – įgijęs asmuo“, – kalbėjo N.Mačiulis.

Robotas Albinas prižiūri 20 arų veją
Robotas Albinas prižiūri 20 arų veją

Problema ta, kad valstybiniai universitetai į mokamas vietas gali priimti neribotą studentų skaičių. Todėl universitetai neturi motyvacijos iškelti pakankamai aukštą kartelę abiturientų bazinėms kompetencijoms: „Todėl beveik kiekvienas gali įstoti ir pabaigti universitetą, tačiau tikrai ne kiekvienas baigusiųjų tiks darbo rinkai.“

Ekonomistas atkreipė dėmesį, kad beveik visose ES valstybėse bakalauro studijos trunka trejus metus, Lietuvoje – ketverius.

Universitetai suinteresuoti, kad kuo ilgiau studentai juose būtų – ir tai yra labai ydinga praktika. Iš esmės didžioji dalis aukštojo mokslo problemų kyla būtent iš blogo finansavimo modelio.

„Universitetai suinteresuoti, kad kuo ilgiau studentai juose būtų – ir tai yra labai ydinga praktika. Iš esmės didžioji dalis aukštojo mokslo problemų kyla būtent iš blogo finansavimo modelio. Turint omenyje, kad Lietuvoje darbingo amžiaus gyventojų skaičius mažėja, turime būti suinteresuoti, kad jauni žmonės nebūtų universitete iki 25 metų, bet kuo anksčiau įsilietų į darbo rinką“, – svarstė N.Mačiulis.

2013 metais du Oksfordo universiteto inžinieriai atliko tyrimą, kuriame įvertino, kaip technologiniai pokyčiai ir kompiuterizacija paveiks pasaulio darbo rinkas.

„Jie suskaičiavo, kad per ateinančius du dešimtmečius JAV neliks 47 proc. dabartinių darbo vietų, tarkime, nereikės vilkikų vairuotojų, naktinės prekybos centrų darbuotojų, daugybės paslaugų sektoriaus darbuotojų. Lietuvos transporto ir logistikos sektoriuje dirba 100 tūkst. žmonių. Vadinasi, tuos žmones reikės perkvalifikuoti, nes padaryti juos ankstyvaisiais pensininkais finansinių galimybių neturės nė viena pasaulio valstybė, juo labiau Lietuva“, – įspėjo N.Mačiulis.

Žmonių perkvalifikavimą jis vadina dar vienu švietimo sistemos iššūkiu.   

Ateities specialybės šiandien net neegzistuoja

Tyrimų bendrovės IDC prognozėmis, dabartiniai absolventai karjeroje galės išbandyti iki 10 profesinių sričių, o net 60 proc. darbų, kurie bus paklausiausi 2020 metais, šiuo metu net neegzistuoja. Todėl vis labiau tikimasi pažangaus ir efektyvaus požiūrio į aukštojo mokslo organizavimą.

„Microsoft“ nuotr./„Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris.
„Microsoft“ nuotr./„Microsoft Lietuva“ generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris.

„Tyrimai rodo, kad Lietuvos, kaip ir visos Europos, smulkiojo ir vidutinio verslo atstovams tenka dirbti itin konkurencingoje rinkoje, o aukštos kvalifikacijos specialistų poreikis kiekvieną dieną vis labiau auga. Siekiant padidinti ne tik atskirų sektorių, tačiau visos šalies konkurencingumą, būtina užtikrinti, kad jau aukštosiose mokyklose studentai gautų darbo rinkoje paklausias kompetencijas, o švietimo sistema taikytų modernius mokymo principus – nuotolinį mokymą, personalizuotas programas, šiuolaikiškų technologijų naudojimą bendraujant ir bendradarbiaujant, taip pat turėtų didesnę orientaciją į studentų praktinę patirtį ir jų parengimą darbui“, – sakė „Microsoft Lietuva” generalinis direktorius Kristijonas Kaikaris.

Dabartiniame pasaulyje aukštosios mokyklos turi sukaupti visus pajėgumus ir įsiveržti į priekį, nes iš jų tikimasi paruošti ateities darbo rinkos poreikius atitinkančius profesionalus.

IDC tyrimas rodo, kad iš aukštųjų mokyklų studentų tikimasi kompetencijų, kurios leistų iš karto pradėti dirbti, o tokios kompetencijos kaip gebėjimas komunikuoti, bendradarbiauti ir viešai pristatyti savo idėjas yra ypatingai pageidaujamos aukštas pajamas ir perspektyvų augimą žadančiose pozicijose.

K.Kaikaris atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pasaulyje svarbiausiomis informacijos ir komunikacijos technologijų tendencijomis laikomas mobilumas, debesija, socialumas ir didelės apimties duomenys.

„Dabartiniame pasaulyje aukštosios mokyklos turi sukaupti visus pajėgumus ir įsiveržti į priekį, nes iš jų tikimasi paruošti ateities darbo rinkos poreikius atitinkančius profesionalus. Kitas svarbus veiksnys – dabartinės technologijos labai pasikeitė, jomis gali naudotis ne tik didžiosios kompanijos, vidutinio dydžio ar smulkios kompanijos, tačiau ir platus švietimo įstaigų tinklas”, – teigė K.Kaikaris ir pažymėjo, kad įmonė turi daugybę švietimui skirtų sprendimų, kurių dalis teikiama ir nemokamai. Taip sukuriamos sąlygos naudoti šiuolaikines technologijas jau mokymosi metu, kas vėliau tampa svarbiu privalumu įsidarbinant.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?