„Telia“ ekspertai pasakoja, kaip teikti pirmąją pagalbą išmaniesiems ir kaip tai darant jiems labiau nepakenkti.
„Išmanusis telefonas yra ne tik mūsų ištikimiausias palydovas, bet ir didelė investicija, todėl į jo „traumas“ labai sunku reaguoti ramiai. Stresinėje situacijoje žmonės dažnai griebiasi šiaudo ir vadovaujasi tokiais liaudyje populiariais mitais, kaip sušlapusio įrenginio nardinimas į ryžius ar įbrėžimų šalinimas dantų pasta.
Deja, taip tik dar labiau pabloginama prietaiso būklė bei apsunkinamas darbas vėliau jį taisyti turinčiam technikui. Tad pagrindinė taisyklė sutraumavus išmanųjį – nežinant, ką daryti, geriau nedaryti nieko ir šį darbą patikėti profesionalams“, – teigia „Telia“ telefonų kategorijos ekspertė Aurelija Skarbalienė.
Ryžius geriau palikite plovui
Pasak A.Skarbalienės, nemaža dalis pastaraisiais metais pagamintų išmaniųjų telefonų turi tam tikrą atsparumo vandeniui sertifikatą, kurį galima pasitikrinti GSMArena.com ar gamintojo svetainėje. IP67 žymėjimą turintys įrenginiai gali iki vieno metro gylio vandenyje gali išbūti pusvalandį, o IP68 leidžia jiems „panerti“ į 1,5 m. gylio gelmes. Todėl atsitiktinis skrydis į tvenkinį ar kubilą įprastai jiems gali baigtis be rimtų pasekmių.
„Deja, nurodyti sertifikatai turi nemažai žvaigždučių – telefono apsaugą nuo drėgmės gali neigiamai paveikti jūroje esanti druska ar baseinuose naudojamas chloras. Net jeigu bus laikomasi gamintojo nurodytų nardinimo bei laikymo sąlygų, o įrenginys vis tiek bus pažeistas vandens, labai didelė tikimybė, kad serviso centras jį atsisakys remontuoti pagal garantiją. Taip yra todėl, jog praktiškai nėra galimybių įrodyti, kad sąlygos išties atitiko specifikaciją, o korpusas neturėjo jokių mikropažeidimų, galinčių daryti įtaką sandarumui“, – aiškina ekspertė.
Tuo metu įvykus tokiam nelaimingam įvykiui, „Telia“ atstovas primygtinai rekomenduoja nepasikliauti populiariu mitu ir išmaniojo nenardinti į ryžius. Pastarųjų drėgmės sugėrimo efektyvumas yra kur kas mažesnis, nei naujų batų ir kitų pirkinių pakuotėse randamo silikagelio, o juose esantis krakmolas tik pagreitins korozijos procesą. Taip pat reikėtų atsisakyti plaukų džiovintuvo naudojimo, kuris tik paskatina mikroplyšelių atsivėrimą ir dar geresnį vandens patekimą į vidų.
Pirmieji žingsniai, anot specialistės, turėtų būti išmaniojo išjungimas, išėmimas iš dėklo, nusausinimas ir nuvalymas lengvai gėlu vandeniu sudrėkinta šluoste. Po to reikėtų telefoną padėti šiltoje, sausoje vietoje ir leisti jam džiūti 24–72 val. Tai maksimaliai sumažins vandens padarytą žalą, tačiau tikimybė, kad prietaisas po kurio laiko nustos veikti dėl įvykusios korozijos – išliks. Vienintelis būdas nuo to apsisaugoti – nešti išmanųjį į serviso centrą, kur jis bus išardytas, o jo vidiniai komponentai – išvalyti ir išdžiovinti.
Šaldytuvas nėra telefono aušintuvas
Deginimasis paplūdimyje yra neatsiejamas vasaros atributas, kaip ir ant gulto muziką grojantis išmanusis. Visgi, kaip ir žmogui, „persideginimas“ telefonui yra labai žalingas. Tą išduoda sulėtėjęs veikimas, sumažėjęs ekrano ryškumą ir net specialūs pranešimai, kurie įprastai pasirodo aplinkos temperatūrai viršijus 35–40 laipsnių ribą.
„Karštis didžiausią žalą daro įrenginio baterijai, todėl vasarą reikėtų vengti juo intensyviai naudotis saulės atokaitoje ar palikti automobilyje. Tačiau patekus į tokią situaciją nereikėtų panikuoti ir persistengti, telefoną dedant į šaldytuvą ar šaldymo kamerą. Staigus temperatūrų pokytis gali lemti drėgmės įsiskverbimą į korpuso vidų, todėl geriausia išmanųjį palikti atvėsti kambario temperatūroje. Papildomai šį procesą galima paspartinti įjungiant skrydžio režimą ar telefoną visai išjungiant“, – pataria A.Skarbalienė.
Dantų pasta tik blogina situaciją
Paplūdimio smėlis ir kelioninės kuprinės turinys išmaniojo ekrane įprastai palieka ne visai malonių „prisiminimų“. Nagu jaučiami gilūs ar daugybė mažyčių plauko storio įbrėžimų gali taip suerzinti į pedantiškumą linkusius vartotojus, kad jie pasiryš išbandyti internetuose daugelio matytą dantų pastos triuką.
Dantų pastoje esančios mikroabrazyvios medžiagos nors ir teoriškai galėtų pašalinti stiklo įbrėžimus, išmaniojo telefono atveju daro daugiau žalos, nei naudos. Dauguma ekrano įbrėžimų tam yra tiesiog per gilūs, o intensyvus ekrano šveitimas gali „nuvalyti“ ir specialią oleofobinę dangą. Po tokios procedūros ekrano stiklas gali tapti nusėtas plėmais ir greičiau pasidengti pirštų antspaudais. Dėl šios priežasties, užuot bandžius šalinti įbrėžimus namų sąlygomis, patariama įsigyti apsauginę plėvelę ar stiklą, kurie estetinius ekrano defektus pavers mažiau matomais.
Visi ekrano įskilimo taisymai galiausiai baigiasi servise
Nepaisant to, jog nauji modeliai kone kasmet aprūpinami dūžiui atsparesniu stiklu bei tvirtesne korpuso konstrukcija, kasmet po paparčio žiedo paieškų vis dar neretas vartotojas ekrane nemaloniai nustemba pastebėjęs „voratinklius“ arba „saulutes“. Deja, ši nelaimė taip pat neturi paprasto sprendimo būdo, todėl anksčiau ar vėliau vis tiek privers apsilankyti servise.
„Internete galima rasti eksperimentų su soda ar skystu stiklu, bet nė viena šių medžiagų ekrano būklės neatstatys į pirminę ir, patekusios per atsiradusius plyšelius, tik kels pavojų sugadinti kitus įrenginio komponentus. Jei įskilimas ženklus, jį laikinai galima pridengti apsaugine plėvele ir išmaniuoju naudotis toliau. Tačiau įskilimai linkę plėstis, kartu gadindami ekrano vaizdą ir jautrumą, todėl ilgesnėje perspektyvoje reikės planuoti nuryti kainos karčią piliulę ir telefono ekraną pakeisti “, – atskleidžia „Telia“ atstovė.
Kadangi įrenginio ekrano remontas kartais gali kainuoti net pusę jo vertės, ekspertas pataria jo pirkimo metu užsiklijuoti apsauginę plėvelę bei įsigyti „Telia“ siūlomą draudimo paslaugą, kuri priklausomai nuo prietaiso vertės kainuoja nuo 3,9 iki 13,9 euro per mėnesį. Ji suteikia galimybę naudotis išmaniuoju telefonu be baimės jį sugadinti, kadangi dužimo, nuskendimo ar gaisro atveju klientui reikia mokėti tik nedidelę fiksuoto dydžio franšizę, kas išlaidas įrenginio remontui sumažina nuo kelių iki dešimties kartų.
