Turbūt ne kiekvienas, išgirdęs drednouto pavadinimą, supranta, kas tai per dalykas. Tačiau karyboje, ypač laivų istorijoje, tai yra įspūdingo technikos virsmo pavyzdys. Visi esame bent kartą matę burinius laivus. Nuo pat laivybos pradžių iki įsibėgėjant pramonės revoliucijai karo laivai tobulėjo daugiau ar mažiau panašiai. Jie didėjo, korpusai buvo vis stipriau šarvuojami, kraunamos galingesnės patrankos, galiausiai korpusai buvo pradėti gaminti iš metalo. Bet pirmasis šiuolaikiško stiliaus laivas atsirado tik britams sukūrus „HMS Dreadnought“, XX amžiaus pradžioje.
Pasikeitė ne tik šarvų storis, kurį imtas matuoti jau metrais, bet ir korpuso forma. Laivai tapo ilgesni. Patrankos pradėtos montuoti ties laivo viduriu, o ne bortais, tai leido reikšmingai padidinti jų kalibrą. Be to, vienu metu galėjo iššauti didesnis skaičius ginklų be pavojaus apversti laivą. Nuo drednoutų klasės atsiradimo susikūrė skiriamoji linija karo laivams „iki“ ir „po“.
Taigi, šio istorinio virsmo vienintelis palikimas likęs būtent „USS Texas“, kuris seniai baigęs aktyvią tarnybą ir yra tapęs laivu-muziejumi. Jis įdomus aplankyti būtent dėl to, kad yra unikalus to laikotarpio laivas.
Šis 175 metrų ilgio laivas per savo tarnybos laiką spėjo sudalyvauti abiejuose pasauliniuose karuose. Laivas parėmė sąjungininkų išsilaipinimą 1944 m. birželio 6 d. Prancūzijoje. Tuomet jo įgulą sudarė 1810 žmonių. Jis ir kitas britų laivas ugnies galia palaikė Omahos sektoriaus paplūdimyje Normandijoje išsilaipinančius karius, kur įvyko itin arši kova su nacių pasipriešinimu gerai įtvirtintame krante.
Kaip jau supratote, įspūdinga yra ne tik laivo kilmė, bet ir jo istorija: tai yra tikrai neeilinė priežastis išsaugoti jį ateities kartoms. Bėda, kad jis skęsta. Nepaisant įspūdingo šarvų storio – jis skirtingose vietose yra nuo 1 iki 3 metrų – amžius daro savo. Korozija pažeidusi laivą ne vienoje vietoje. Prieš beveik dešimtmetį laivo skylės buvo užtaisytos, tačiau atsirado naujų. Per dieną iš laivo išpumpuojama 1,2 milijonų litrų vandens.
Būtent toks didelis kiekis patenkančio vandens visus ir gąsdina. Teksaso valstija nebenori leisti milijonų dolerių taisymas. Jie skaičiuoja, kad nuo 2009 metų jau išleido 54 milijonus dolerių (49,5 mln. eurų) jo taisymui. Taisyti tik tai, kas jau yra matoma, atrodo tik kaip laikinas neišvengiamos baigties atitolinimas. Norint išsaugoti ilgesniam laikui reikėtų jį perplukdyti į sausąjį doką, kuriame specialistai galėtų iš visų pusių įvertinti šimtamečio laivo dugno būklę.
Tačiau vien toks iškėlimas kainuotų apie 35 milijonus dolerių (32 mln. eurų). Ir šių pinigų politikai nebenori skirti, tad laivas paliekamas be finansavimo. O tai bei milžiniškas kasdien patenkančio vandens kiekis reikštų greitą paskendimą.
Muziejininkai atliko skaičiavimus: kokio žmonių srauto reikėtų, kad laivo išlaikymas nebūtų nuostolingas. Pasirodo, laivą kasmet turėtų aplankyti 300 tūkstančių žmonių. Tačiau šiuo metus „USS Texas“ prišvartuotas nepatogioje vietoje, todėl sulaukia tik 80 tūkstančių lankytojų. Būtent todėl jiems reikalingi papildomi finansavimo šaltiniai. Juolab, kad Galvestono miestą, kurio krantinėse prišvartuotas ir „USS Texas“, kasmet aplanko 7 milijonai turistų. Potencialo išlaikyti laivą tikrai yra.
Vietinių gyventojų įsteigto fondo, skirto laiko išlaikymui, atstovai žada prie laivo atnaujinimo prisidėti pinigais, tačiau tik tuo atveju, jei ir politikai atnaujins finansinę paramą, o laivas bus iškeltas remontui. O jo iškėlimas atbaido ne tik dėl jau minėtos didelės kainos, bet ir dėl didelės nežinomybės, ką ten ras.
Manoma, kad sūrus jūros vanduo susilpnino storus korpuso šarvus. Iškėlus pradėto laivo remonto kaina gali augti itin dideliais tempais. Juk iškėlimas brangus. Taip taisoma retai. Tad galutinė taisymo kaina taip pat gali būti kelios dešimtys milijonų dolerių.
Politikų sprendimų amerikiečiai tikisi sulaukti per mėnesį. Niekas nežino, koks būtų planas B, jei finansavimas taip ir nebūtų skirtas. Žinomas tik faktas, kad, kad šios istorinės vertybės išsaugojimas būtų labai brangus. Bet ant kortos pastatytas paskutinio savo kartos mohikano likimas.
