Škotijos nacionalinis muziejus nurodė, kad šis pterozauras yra stambiausias iš kada nors rastų juros periode gyvenusių jo gentainių. Apskaičiuota, kad šio gyvūno sparnų plotis buvo daugiau kaip 2,5 metro – panašiai kaip dabartinių albatrosų, nurodė muziejus.
Fosiliją 2017 metais per vieną ekspediciją Skajaus saloje šiaurės vakarų Škotijoje aptiko doktorantė Amelia Penny, pastebėjusi iš uolienos kyšantį suakmenėjusį žandikaulį. Dabar šis radinys įtrauktas į muziejaus kolekciją.
„Taip puikiai išsilaikę pterozaurai – itin reti; jų pasitaiko tik kai kuriose uolienų formacijose Brazilijoje ir Kinijoje“, – sakė Edinburgo universiteto doktorantė Natalia Jagielska, naujo mokslinio straipsnio, aprašančio šį radinį, autorė.
„Ir vis dėlto didžiulis puikiai išsilaikęs pterozauras pasirodė iš potvynių užliejamos aikštelės Škotijoje“, – pridūrė ji.
Edinburgo universiteto paleontologijos profesorius Steve'as Brusatte sakė, kad ši fosilija yra puikiausias radinys Didžiojoje Britanijoje nuo XIX amžiaus, kai garsi fosilijų ieškotoja Mary Anning Anglijos pietinėje pakrantėje rado daug svarbių juros periodo gyvūnų suakmenėjusių liekanų.
Pasak profesoriaus, suakmenėję pterozauro kaulai buvo „lengvi kaip plunksnelės“, „ploni kaip popieriaus lapas“ ir labai trapūs, todėl juos išpjauti iš uolienos truko kelias dienas.
Pterozauras, kuriam buvo suteiktas geiliškas šaknis turintis mokslinis pavadinimas Dearc sgiathanach, „byloja mums, kad pterozaurai sustambėjo daug anksčiau negu manėme – gerokai prieš prasidedant kreidos periodui, kai jie varžėsi su paukščiais, ir tai labai reikšminga“, – aiškino S.Brusatte.