Tiesą sakant, J.Rosenbergas nusprendė peržvelgti visą prieinamą mokslinę literatūrą šia tema. Jo suburta komanda sugebėjo atsakyti į ne vieną klausimą – ar moterų išskiriamos dujos smirdi stipriau (taip), iš kur tas kvapas apskritai atsiranda (iš sieros junginių) ir kiek kartų per dieną vidutinis žmogus pagadina orą (bent 10). Tačiau, žinoma, buvo surastas atsakymas ir į dar vieną svarbų klausimą – ar lėktuve galima atsikratyti nepatogumą keliančių dujų?
Klausimas nėra toks jau kvailas. Socialinės normos mus skatina susilaikyti. Lėktuvas – uždara erdvė ir niekas nenori aplinkiniams keleiviams sukelti papildomų nepatogumų. Tačiau J.Rosenbergas sako tiesiai – geriau į išorę nei vidun.
Dujų sulaikymas, kaip pažymėta 2013 metais publikuotame 3000 žodžių straipsnyje, sukelia nemalonius simptomus – skausmą, pilvo pūtimą, virškinimo sutrikimus, skrandžio rūgštingumo didėjimą. Be to pastangos, kurias žmonės skiria dujų sulaikymui, sukelia stresą ir neleidžia atsipalaiduoti skrydžio metu. Juk dujos žmogaus kūne dėl sumažėjusio oro slėgio aplinkoje plečiasi ir sukelia didelių nepatogumų – geriau jau tyliai jas išleisti ir leisti lėktuvo ventiliacijos sistemai jas greitai ištraukti šalin.
Mokslininkai juokais pažymėjo, kad tai gali sukelti problemų tik pilotų kabinoje. Vieno piloto dujos gali sukelti didelių nepatogumų kitam, o tai gali būti ir saugumo problema.
Galiausiai, tyrimo autoriai pasiūlė ir sprendimą – aktyvintos anglies filtrus, kuriuos galima įterpti į sėdynes. Tiesa, ekonominės klasės sėdynės ir taip sugeria apie 50 proc. smirdinčių dujų, nes yra medžiaginės. Tuo tarpu odinės pirmos klasės sėdynės tokio palengvėjimo nesuteikia.
Šis tyrimas, žinoma, yra labai keistas. Bet mokslininkai tai žino – jis niekada ir neturėjo būti labai rimtas. Tiesa, problema yra rimta. Kartą vienam lėktuvui teko neplanuotai leistis, nes vienas keleivis atsisakė liautis gadinti orą.
