Atminties rūmai
Mnemotechnikos, vadinamos „loci metodu“, naudotojai mintimis keliauja po pažįstamą vietą, pavyzdžiui, kelią (arba Holmso rūmus). Norėdami įsiminti tam tikrą informaciją, „numeskite“ ją ant kelio, o vėliau grįžkite atgal ir „pasiimkite“. Pavyzdžiui, jei gerai pažįstate Niujorko Centrinį parką, galite įsivaizduoti, kad eidami per jį, prie namų numetate žodį „knyga“, kitame posūkyje – žodį „vandens butelis“, paskui prie fontano – žodį „erdvė“. Kai norite prisiminti žodžius, įsivaizduokite, kad tiksliai atkartojate savo žingsnius.
Tyrimo duomenimis, treniruodamiesi pagal šį metodą geriausi pasaulio atminties meistrai gali įsiminti nepaprastai daug informacijos, pavyzdžiui, žodžių sąrašus, skaitmenų serijas ir kortų kaladėles. Tačiau pasaulio atminties čempionatuose tikrinama tik trumpalaikė atmintis ir tik keliuose tyrimuose buvo nagrinėjamos smegenys, kaip žmonės, naudodami šį metodą, gerina atmintį.
„Mus sužavėjo, kaip įmanoma pasiekti tokius nepaprastus atminties rezultatus, kokius demonstruoja Pasaulio atminties čempionatas“, – sakė pagrindinė tyrimo autorė Isabella Wagner, Vienos universiteto kognityvinės neurobiologijos specialistė.
Loci metodas naudoja gerai žinomas vietas ar maršrutus kaip „pastolius“ arba „struktūrą“ naujai, nesusijusiai informacijai įterpti. Ji pridūrė, kad ankstesnių žinių – žinomo maršruto – ir naujos informacijos derinys „labai sustiprina atmintį“.
Norėdama įvertinti šį metodą, I.Wagner ir jos komanda įtraukė 17 „atminties sportininkų“, arba čempionų, kurie pateko tarp 50 geriausių pasaulio atminties varžybų dalyvių, ir 16 kitų žmonių, kurie atitiko sportininkų savybes, pavyzdžiui, amžių ir intelektą. Tyrėjai atliko dalyvių smegenų funkcinio magnetinio rezonanso tomografijos (fMRI) skenavimą, prašydami jų išstudijuoti atsitiktinius žodžius iš sąrašo. Tada tyrėjai dalyviams vienu metu pateikė po tris žodžius iš sąrašo ir paprašė jų prisiminti, ar žodžiai yra ta pačia tvarka, kaip ir anksčiau studijuoti.
Antroje tyrimo dalyje jie įtraukė 50 dalyvių, kurie anksčiau neturėjo jokios mnemotechninės patirties. 17 iš jų šešias savaites mokė atgaminti prisiminimus taikant loci metodą. Likusieji dalyviai priklausė kontrolinei grupei (16 iš jų buvo „aktyvioji kontrolė“, t. y. jie buvo mokomi taikant kitą atminties taktiką, vadinamą „darbinės atminties lavinimu“, o 17 dalyvių buvo „pasyvioji kontrolė“, t. y. jie iš viso nebuvo mokomi). Jie vėl skenavo dalyvių smegenis fMRI metodu, kai jie atliko tas pačias užduotis prieš mokymą ir po jo. Tyrėjai taip pat paprašė dalyvių prisiminti, kokie žodžiai buvo sąraše, praėjus 20 minučių ir 24 valandoms po fMRI skenavimo.
Geresnė atmintis
Kaip ir buvo tikėtasi, dalyviai geriau ir ilgiau įsiminė po mokymų, atliktų naudojant Holmso metodą, nei po mokymų, atliktų naudojant kitą atminties techniką arba visai nenaudojant jokios technikos. Dalyvių, kurie mokėsi senoviniu metodu, ilgalaikių prisiminimų skaičius reikšmingai padidėjo, tačiau silpnų prisiminimų (arba trumpalaikių prisiminimų, kurie išblėsdavo po 20 minučių) skaičius reikšmingai nepasikeitė, palyginti su kontrolinėmis grupėmis.
Išmokti naudotis loci metodu gali beveik kiekvienas, sakė I.Wagner. „Akivaizdu, kad jis reikalauja laiko ir reguliarios praktikos, todėl gali tikti ne visiems, tačiau tikrai įmanoma sustiprinti„ atmintį ir pasiekti aukštų ar net išskirtinių atminties rezultatų.“
Tyrėjai netyrė, kaip šis mokymas gali būti pritaikomas kitose situacijose, pavyzdžiui, įsimenant ne tik žodžius, bet ir kitus dalykus. Taip pat neaišku, ar šis metodas gali padėti palengvinti kognityvinių gebėjimų silpnėjimą sveiko senėjimo metu, ar jis gali būti naudingas siekiant užkirsti kelią ligoms arba jas sulėtinti.
