JAV ir Kinijos tyrimas prieštarauja kai kurioms ankstesnėms studijoms, kurios rodė, kad vienais iš didžiausių globalaus atšilimo finansinių kaštų taps didesnės išlaidos energijai.
„Tikra globali energijos sunaudojimo kaina yra daug mažesnė, nei manyta. Dažnai žmonės tikisi, kad kiekvienas naujas pasirodęs tyrimas parodys, kad klimato kaita daug blogesnė, nei tikėtasi [bet šiuo atveju taip nėra]“, – sako vienas iš tyrimo autorių Solomon Hsiangas iš Kalifornijos universiteto Berkeleyje.
Visgi, pažymima, kita svarbi komandos darbo išvada – netolygi skirtingoms šalims teksianti būsimų išlaidų našta.
Užuot ekstrapoliavęs vienos šalies energijos sąnaudas visam pasauliui, kaip buvo daroma kai kuriuose ankstesniuose tyrimuose, S.Hsiangas su kolegomis surinko duomenis apie 146 šalių pajamas, temperatūrą ir energijos sąnaudas nuo 1971 iki 2010. Tais duomenimis buvo pagrįstas jų sukurtas 24 000 geografinių vietovių – kiekvienos jų dydis maždaug kaip vidutinės JAV apygardos – energijos sunaudojimo kitimo iki 2099-ųjų metų modelis, remiantis dviem plačiai naudojamais klimato scenarijais.
Didelių emisijų scenarijaus atveju 2099 metais energijos sutaupymas būtų mažas, atitinkantis 0,17 proc. globalaus BVP. Pagal mažesnių emisijų scenarijų – panašesnį į tą, kurio pasaulis siekia – būtų dar kuklesnis sumažėjimas, maždaug 0,08 proc. 2099 metų globalaus BVP. Labiausiai sutaupys dabar dideles pajamas gaunančios šalys, nes šiltesnės žiemos sumažins šildymo išlaidas.
Tuo tarpu vidutinio pajamų šalys tropikuose ir atogrąžose, įskaitant Kinijos, Indijos, Indonezijos ir Meksikos dalis, išleis daug daugiau dėl „dramatiškai“ išaugusio elektros energijos poreikio aušinimui. Daug žemo pajamų lygio šalių 2099 metais energijai daugiau neišleis, nes bus pernelyg skurdžios, rašo straipsnio autoriai.
„Pradėjus galvoti apie [elektros] infrastruktūros planavimą, bet kas, esantis žemėlapio viduryje [tropikuose ir subtropikuose] turėtų savęs paklausti, ar pajėgs susidoroti su šia [papildoma paklausa dėl klimato kaitos]“, – sako S.Hsiangas. – „Būtent infrastruktūros planavimo elementas žybsi raudonai.“
Tyrime vadovaujamasi kai kuriomis prielaidomis, dėl ko jų išvados gali būti svarstomos. Jame imamas energijos kainos augimas po 1,4 proc. kasmet (atsižvelgiant į infliaciją) ir kad energijos išteklių mišinys 2099 bus toks pat, kaip dabar, o ne persikels nuo iškastinio kuro, kaip šalys pasižadėjo.
Steve'as Pye iš UCL sako, kad išlaidos energijai gali gerokai skirtis, jei perėjimas prie didesnio vėjo ir saulės energijos naudojimo sumažins elektros kainą.
„Galima įsivaizduoti, kad 2100 elektra bus itin pigi, tad ir jos kaštai netaps barjeru mažesnių pajamų [grupėms]“ – sako jis.
