Tyrimas dvejus metus buvo vykdomas Kaeno universitete, praneša Dailymail.co.uk. Jo autoriai teigia, kad žiurkėms, kurios visą laiką maitintos genetiškai modifikuotais kukurūzais, užaugo piktybiniai navikai ir buvo pažeisti vidaus organai – kepenys ir inkstai.
Mokslininkų teigimu, tai kelia rimtų abejonių dėl genetiškai modifikuoto maisto saugumo ir jį gaminančių bendrovių bei vyriausybių suteikiamų garantijų.
Tai buvo pirmas tyrimas, vykdytas visą žiurkių gyvenimo laikotarpį – dvejus metus. Iki šiol genetiškai modifikuoto maisto saugumas buvo vertinamas tyrimais, kurie vykdyti 90 dienų.
Tyrimo metu naudoti genetiškai modifikuoti kukurūzai, kurie gali atsilaikyti prieš glifosatą – chemikalą, naudojamą piktžolėms naikinti skirtuose purškaluose. Taigi nupurškus pasėlius žolės sunyksta, o kukurūzai sėkmingai užauga.
200 žiurkių buvo suskirstytos į kelias grupes. Vienoms buvo duodami genetiškai modifikuoti kukurūzai, kitoms – tie patys kukurūzai, apipurkšti glifosato turinčiu purškalu, o trečioms šis purškalas buvo duodamas mažomis dozėmis kartu su vandeniu. Rezultatai buvo lyginami su kontroline grupe, maitinta sveiku maistu.
Rezultatai:
- 50-80 proc. atvejų moteriškos lyties žiurkėms išsivystė dideli augliai (iki trijų auglių vienam gyvūnui). Augliai išaugo tik 30 proc. kontrolinės grupės žiurkių;
- Abiejų lyčių žiurkėms, maitintoms genetiškai modifikuotais kukurūzais, išaugo 2-3 kartus didesni augliai, nei kontrolinės grupės graužikams;
- Dideli augliai moteriškos lyties žiurkėms užaugo po 7 mėnesių, o kontrolinėje grupėje – po 14 mėnesių. Mokslininkų teigimu, dėl savo dydžio šie augliai sukėlė papildomų sveikatos (kvėpavimo, virškinimo) problemų;
- Iki 70 proc. žiurkių mirė anksčiau laiko (kontrolinėje grupėje – 20 proc.).
Pastebima, kad dauguma atvejų navikus buvo galima nustatyti tik po 18 mėnesių, o tai reiškia, kad tikrasis modifikuoto maisto poveikis organizmui gali būti įvertintas tik ilgalaikiais tyrimais.
Mokslininkų nuomonės šio tyrimo atžvilgiu išsiskyrė.
Londono Karaliaus koledžo biologas, genetiškai modifikuoto maisto ekspertas Michaelas Antoniou teigė: „Tai rodo, kad kur kas didesnis skaičius navikų išsivysto anksčiau ir agresyviau – ypač moteriškos lyties gyvūnams. Manė šokiravo tokio dydžio neigiamas poveikis sveikatai.“
Londono Imperatoriškojo koledžo vėžio tyrimų specialistas, profesorius Mustafa Djamgozas teigia, kad tyrimo rezultatai jį nustebino. „Tampame tuo, ką valgome. Atlieku vėžio tyrimus molekulių lygmenyje. Yra įrodymų, kad tai, ką mes valgome, turi įtakos mūsų genų sandarai ir veiklai. Mes nekeliame panikos. Būtina atlikti daugiau tyrimų“, – sakė M.Djamgozas.
Tačiau Žemės ūkio biotechnologijų tarybos, pritariančios genetiškai modifikuotiems augalams, pirmininkas Julianas Little‘as tikina, kad šis maistas yra sveikas. Anot jo, industrija į tai žiūri labai rimtai ir nuolat atlieka tyrimus, susijusius su genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų saugumu.
Tuo tarpu Edinburgo universiteto ląstelių biologijos profesorius Anthony Trewavas abejojo tyrimo patikimumu. Jo teigimu, tyrime dalyvavusių žiurkių skaičius (200) yra per mažas, kad būtų galima daryti kokias nors rimtas išvadas – esą tai galima laikyti atsitiktiniu nuokrypiu.
