Mokslininkai palygino baltymus skirtinguose žmogaus kūno audiniuose. Tyrimas apėmė ne tik smegenis ir sėklides, bet ir širdį, kiaušides, prostatą, inkstus ir kai kuriuos kitus organus. Smegenyse mokslininkai suskaičiavo 14 315 skirtingų baltymų, sėklidėse – 15 687. Ir štai čia yra įdomus faktas – 13 442 baltymai yra aptinkami ir sėklidėse, ir smegenyse.
Ir neskubėkite sakyti, kad tikriausiai visi mūsų kūno baltymai yra panašūs. Joks kitas organas savo baltymais nėra toks panašus į smegenis kaip sėklidės. Mokslininkai teigia, kad smegenų ir sėklidžių audiniai yra panašiausi mūsų kūne.
Tai, beje, rodo ir genai – smegenys bei sėklidės yra panašiausi ir genų išraiška. Tiesą sakant, sėklidės ir smegenys yra panašios ir savo vidine struktūra. Smegenyse neuronai turi glijos ląstelių atramą, o sėklidžių ląstelės naudoja Sertolio ląsteles. Tiek glijos, tiek Sertolio ląstelės išskiria laktatą, kuris aplinkinėms audinio ląstelėms tampa energijos šaltiniu. Esate girdėję apie kraujo-smegenų barjerą, kurį labai sunku įveikti vaistams? Sėklidės irgi turi panašų barjerą. Taip pat ir daug panašių receptorių bei ląstelių lygio procesų.
Kaip tai nutiko? Mokslininkai mano, kad smegenis ir sėklides formavo labai panašūs evoliucijos procesai. Jei tas pats audinys tinka skirtingoms funkcijoms, kam kūnui auginti kelis skirtingus specializuotus audinius?
Tikriausiai jums kilo vienas klausimas, į kurį mokslininkai atsakytų labai greitai – taip, moterų smegenys irgi yra panašios į sėklides.
