Vienintelis būdas sukčiams gauti vartotojų duomenis, įtikinti pačius vartotojus juos atskleisti. Beje, būtent tą bando daryti kita šiuo metu aktyviai vykdoma nusikaltėlių afera – fiktyvi loterija.
Gąsdina skambučiais iš ISIS
Sausio 8 d. „Bitė Lietuva“ atstovus pasiekė klausimai apie tai, ar teisinga žmonių vieni kitiems persiuntinėjama informacija apie iš Baltarusijos, Latvijos, Serbijos ar net Tanzanijos telefono numerių ateinančius skambučius, į kuriuos jokiu būdu negalima atsiliepti. Panašaus turinio žinučių gauna ir kitų ryšio operatorių paslaugų naudotojai.
Gąsdinama, jog atsiliepusį skambučius iš šių numerių per kelias sekundes neva bus nuskaityta ir pagrobta telefone esanti informacija, o telefono vartotojas gali būti „įamžintas kaip nusikaltėlis“. SMS žinutėje rašoma, kad už šios aferos galimai slepiasi netgi teroristinė ISIS organizacija.
Visą šią informaciją kibernetinio saugumo ekspertai ragina ignoruoti, nes žinutė melaginga ir neatitinkanti tikrovės.
„Nei SMS žinutėje nurodyti, nei jokie kiti telefono numeriai, nesvarbu su kokios valstybės kodu jie, negali vien jums atsiliepus pasiekti telefone esančios informacijos. Telefoniniai sukčiai skambindami visuomet turi tikslą atsiliepusį žmogų įtikinti atskleisti asmeninę informaciją arba tiesiog atiduoti pinigus, bet jei nesileisite į tokias kalbas, nuo sukčių skambučių liksite visiškai saugūs“, – ramina „Bitė Lietuva“ kibernetinio ir IT saugumo vadovas Saulius Skirmantas.
Panašūs apgaulingi pranešimai (angl. hoax) internetu bei žinutėmis pasklinda reguliariai ir žalingi nebent tuo, jog gaišina ir glumina žmones bei gąsdina nebūtomis grėsmėmis.
„Anksčiau skambinantys sukčiai dažniausiai kalbėdavo apie avariją ar susidūrimą su policija, kuriam išspręsti reikia tam tikros pinigų sumos. Šiandien vis dažniau pasitaiko atvejų, kai siūloma investuoti į kriptovaliutas ar brangiuosius metalus, auksą, dažniausiai skambinama iš Rusijos, Baltarusijos, taip pat kaimyninės Latvijos. Tokie pasiūlymai yra vienareikšmiškai kenkėjiški – geriausia juos tiesiog ignoruoti“, – aiškina S.Skirmantas.
Kibernetinio saugumo ekspertas pabrėžia, kad šiuo metu blokuoti įeinančių skambučių operatoriai neturi galimybės, todėl efektyviausias būdas kovoti su nusikaltėliais – sąmoningas pačių klientų elgesys.
Pinigus vilioja per loteriją
Ekspertas pasakoja, kad dar dažniau sutinkami sukčiavimo atvejai, kai žinomus prekės ženklus nusikaltėliai neteisėtai pasitelkia ragindami vartotojus sumokėti už prizus ar neva laimėtų dovanų siuntimą.
„Šių metų pradžioje internete pasklido ir nelegali su „Bitė Lietuva“ simbolika neva organizuojama loterija, kurioje prašyta pateikti asmeninius duomenis ir sumokėti dalyvavimo mokestį. Panašus atvejis matomas nebe pirmą kartą – identišką „loteriją“, prisidengiant įmonės vardu, bandyta organizuoti ir praėjusių metų rudenį.
Pastebėję tokią informaciją „Bitė Lietuva“ savo vartotojams iškart blokuoja kenkėjišką domeną, iš kurio paskelbta naujiena, bei praneša apie įvykį Nacionaliniam kibernetinio saugumo centrui“, – pasakoja S. Skirmantas.
„Šiandien minėtos fiktyvios loterijos puslapis mūsų klientams jau nebeprieinamas, tikėtina, kad netrukus jis nustos veikti ir visiems Lietuvos interneto vartotojams. Deja, internetinius puslapius sukurti gana paprasta, o užfiksuoti nelegalią veiklą – užtrunka, tad kviečiame žmones kritiškai pažvelgti į panašius pasiūlymus. Įtarimas turėtų kilti, jei pastebite atpažįstamo prekės ženklo kvietimą dalyvauti loterijoje, kur prašoma susimokėti už dalyvavimą ir atskleisti asmeninę informaciją, ypač tokią jautrią kaip asmens kodas. „Bitė“ niekuomet neorganizavo ir neorganizuoja tokių loterijų“, – perspėja įmonės kibernetinio ir IT saugumo vadovas.
Ko siekia sukčiai ir ką reikėtų daryti
Pamatę internete panašų įtarimų keliantį konkursą ar loteriją, žmonės kviečiami skambinti trumpąja „Bitės“ linija 1501 arba 869923230 iš bet kurio operatoriaus tinklo bei registruoti šį įtartiną atvejį.
„Daugelis sukčių manipuliuoja žmonėmis, bando įtikinti ir emociškai paveikti. Svarbiausia visais šiais atvejais nesidalinkite asmenine informacija su nežinomais asmenimis ir neskleiskite jos per socialinius tinklus. Taip pat jokiu būdu neatidarykite iš neaiškių šaltinių gautų nuorodų, o prie elektroninės bankininkystės sistemos junkitės tiktai iš oficialaus savo banko interneto puslapio. Aklai sekti tokiomis nuorodomis yra nepalyginamai pavojingiau nei atsiliepti į nepažįstamų numerių skambučius“, – atskleidžia S. Skirmantas.
