Svarbiausias kriterijus, skaičiuojant indeksą – aktyvumas socialinėje erdvėje. Susumavus visus tyrimo dalyvių gautus balus, proporcingai iš 100 galimų balų buvo išskaičiuotas kiekvieno tiriamojo galutinis rezultatas. Tyrimo metodika, kuri kiekvienam socialiniam tinklui pagal svarbą suteikė skaitines vertes, buvo sudaryta bendradarbiaujant su komunikacijos ekspertais.
Trečiasis indeksas tradiciškai vertino penkių skirtingų sričių dalyvius: Lietuvos mažmeninę prekybą, telekomunikacijų bendroves, bankus, politikus bei aukštojo mokslo įstaigas. Siekiant užtikrinti tyrimo tęstinumą ir galimybę lyginti skirtingų metų rezultatus, vertinimui pasirinkti tie patys socialinės žiniasklaidos kanalai: interneto svetainės, tinklaraščiai, laisvoji enciklopedija „Wikipedia“, „Facebook“, „LinkedIn“, „Twitter“, „Youtube“, „Slideshare“, „Foursquare“ ir „Flickr“ arba „Picasa“.
„Pastaruoju metu vis mėginama paaiškinti, kas yra socialinė žiniasklaida ir kuo ji skiriasi nuo įprastinės, kurios terminas pasaulyje atsirado dar 1920-aisiais. Man labiausiai patinka tradicinės žiniasklaidos palyginimas su vienpusio eismo gatve, kurioje žmogus gali skaityti laikraštį, stebėti pranešimą televizoriaus ekrane ar klausytis radijo programos, bet turi labai mažai galimybių pats išreikšti savo mintis ir pasidalyti kitokia nuomone. Tokiu atveju socialinė žiniasklaida – dvipusio eismo gatvė, kurioje suteikiama galimybė ne tik sužinoti informaciją, bet ir visapusiškai komunikuoti“, – teigia UAB „Komunikacija ir konsultantai“ direktorius Andrius Kasparavičius.
Aktyviausi socialinės žiniasklaidos dalyviai
Mažmeninės prekybos srityje dėl lyderio pozicijų susigrūmė „Maxima“, surinkusi 57,19 balo, ir „Norfa“ (50,70 balo). Trečią ir ketvirtą vietas pasidalino 47,05 balus surinkusi „Rimi“ ir „Iki“, gavusi net trečdaliu mažiau balų negu pirmosios vietos nugalėtoja – 23,9.
Visus tris metus lyderės pozicijų tarp mobiliojo ryšio bendrovių nepaleidžia „Omnitel“, surinkusi 78,70 balo. Antrąja vieta dalinasi „Tele2“ (46,58) ir nežymiai atsilikusi „Bitė“ (46,46 balo). Paskutinėje pozicijoje, surinkusi 33,63 balo, tačiau dvigubai pagerinusi savo praėjusių metų rezultatą, liko „TEO“.
Bankų sektoriuje aktyviausiai reiškėsi „Swedbank“, surinkęs 64,99 balo. Į trečią iš antrosios, palyginus su praėjusiais metais, nukrito „SEB“ bankas su 43,62 balo ir poziciją užleido bankui „DNB“ (47,24 balo).
Gan aktyviai socialinės žiniasklaidos erdvėje veikia valstybiniai ir nevalstybiniai universitetai. Pirmos trys vietos pasiskirstė beveik tolygiai: „LCC tarptautinis universitetas“ (58,38), „Kazimiero Simonavičiaus universitetas“ (54,95) ir „ISM vadybos ir ekonomikos universitetas“ (52,48).
Aktyviausiu politiku, jau antrus metus iš eilės aplenkusiu Prezidentę Dalią Grybauskaitę (51,91), tapo Vilniaus meras Artūras Zuokas, surinkęs 66,13 balo. Perpus mažiau už Vilniaus merą taškų surinkusi, į trečiąją vietą pakliuvo ūkio ministrė Birutė Vėsaitė (32,84).
Anot Andriaus Kasparavičiaus, ne veltui į socialinę žiniasklaidą atsisuka vis daugiau įmonių ir politikų. „Šis, trečiasis, UAB „Komunikacija ir konsultantai“ komandos parengtas indeksas tai tik patvirtina. Dabar, socialinei žiniasklaidai įžengus į aukso amžių, į dvipusį greitkelį įšokti ir po šlovės spinduliais pasišildyti norisi kiekvienam. Ar visiems lemta? Ar visi išdrįs, mokės ir sugebės?“ – retoriškai klausė A.Kasparavičius.
Praėjusių metų rezultatus rasite čia.
Siekiant patobulinti pirmojo indekso skaičiavimus ir atsižvelgus į komentarus, pasirodžiusius po pirmojo socialinės žiniasklaidos tyrimo, indeksą sudariusi ryšių su visuomene agentūra „Komunikacija ir konsultantai“ pasitelkė komunikacijos specialistus: Džiugą Paršonį, Artūrą Račą, Liutaurą Ulevičių, Gediminą Gasiulį, Mindaugą Jackevičių, Tadą Jackų, Nerijų Petrauską ir Arį Meškauską. Tyrimo dalyviai ir suburta aštuonių ekspertų komanda analizavo tyrimo silpnąsias puses ir 2012 m. patobulino indekso metodiką, kuri taip pat buvo pritaikyta 2013 m. indeksui.
