Praėjusiais metais „TikTok“ vos per tris mėnesius pašalino 80 mln. įkeltų vaizdo įrašų, kurie kokiu nors būdu pažeidė programėlės taisykles. 94,2 proc. jų buvo pašalinta anksčiau, nei kas nors juos pamatė.
Sistemos, kurios ieškojo „pažeidžiančio turinio“, pašalino 17 mln. automatiškai pašalintų vaizdo įrašų, rašo BBC.
Ir kitos socialinės žiniasklaidos bendrovės dalijasi panašia istorija – kasdien pašalinama tūkstančiai valandų turinio.
Įkalčių saugojimo problema
„TikTok“ buvo labai populiari visame pasaulyje dar iki Rusijos prezidento Vladimiro Putino sprendimo įsiveržti į Ukrainą, tačiau šis karas tapo platformos brandos momentu, teigia BBC.
Vaizdo įrašai, kuriuose naudojami įvairios Ukrainai skirtos grotažymės, sulaukė milijardų peržiūrų. Tačiau ukrainiečiai, įkeliantys vaizdo įrašus iš karo zonos, gali sulaukti daugiau nei „patinka“.
„TikTok“ yra platforma, kurioje puoselėjamas kūrybiškumas, bet ne šokiruojantis ar smurtinis turinys“, – sakoma „TikTok“ taisyklėse, – „Mes neleidžiame nepagrįstai šokiruojančio, grafinio, sadistinio ar šiurpaus turinio“.
Kai kurie karo Ukrainoje užfiksuoti vaizdiniai gali pažeisti tokias „TikTok“ ir kitų socialinių tinklų bendrovių taisykles dėl įkelto turinio. Ekspertų teigimu, viena didžiausių problemų iškyla tada, kai pašalintas turinys tuo pačiu metu gali būti ir potencialus karo nusikaltimų įkaltis.
Žmogaus teisių stebėjimo organizacija „Human Rights Watch“ daugelį metų didžiąsias technologijų kompanijas nesėkmingai ragino sukurti centralizuotą iš konflikto zonų įkeliamų duomenų sistemą.
„Šiuo metu ji neegzistuoja“, – BBC sakė vyresnysis konfliktų tyrėjas Belkis Wille.
Dar prieš karą Ukrainoje žiaurumus bandantys užfiksuoti asmenys atkreipė dėmesį į tai, kad padidėjęs moderavimas daro neigiamą poveikį įrodymų rinkimui.
„Toks aptikimo tempas reiškia, kad žmogaus teisių subjektai vis labiau pralaimi lenktynes dėl informacijos nustatymo ir išsaugojimo“, – teigiama Žmogaus teisių centro parengtoje ataskaitoje apie skaitmeninius žiaurumų įrodymus.
Ataskaitoje raginama sukurti „skaitmenines saugyklas“ – vietas, kuriose turinį galėtų saugoti ir peržiūrėti ne tik socialinių medijų bendrovės, bet ir nevyriausybinės organizacijos (NVO) bei teisės ekspertai.
Tačiau daugelis socialinių medijų bendrovių nenori kviesti pašalinių asmenų į savo moderavimo procesus, todėl tyrėjai susiduria su Rumsfeldo galvosūkiu – jie dažnai nežino, kas buvo pašalinta, tad kaip jie gali žinoti, ko prašyti ar iškviesti į teismą?
Vengia tiesaus atsakymo
Tačiau ne visose socialinių tinklų platformose taikoma tokia pati politika, kai kalbama apie įkeltus vaizdo įrašus ar nuotraukas.
„Telegram“ buvo nepaprastai svarbi dalijantis vaizdo įrašais iš Ukrainos. Be to, joje taip pat taikoma itin švelni moderavimo politika – vaizdo įrašai, kurie „Twitter“ ar „Facebook“ tinkluose būtų pašalinti, „Telegram“ tinkle lieka.
Ir tai ne vienintelė priežastis, kodėl ši platforma padeda tyrėjams.
Tokios socialinių tinklų bendrovės kaip „Facebook“ ir „Twitter“ iš nuotraukos ar vaizdo įrašo turinio automatiškai pašalina metaduomenis – savotišką skaitmeninį ID, atskleidžiantį, kur ir kada turinys buvo užfiksuotas, o tai labai svarbu tyrėjams.
Tuo tarpu „Telegram“ platformoje metaduomenys nėra pašalinami.
Kai kuriais atvejais neaišku, ar socialinės žiniasklaidos įmonės apskritai saugo ar dokumentuoja šiuos vaizdo įrašus.
„BBC News“ paklausė „TikTok“, „Google“, „Meta“ ir „Twitter“ apie jų politiką šioje srityje.
„TikTok“ persiuntė savo politiką dėl naudotojų apsaugos Ukrainos karo metu, tačiau neatsakė nė į vieną iš užduotų klausimų.
„Šiuo metu neturime daugiau, kuo pasidalyti, išskyrus šią informaciją“, – sakė atstovas.
Neatsakė ir „Twitter“ bei „Google“.
„Meta“ teigimu, „Facebook“ tokio pobūdžio turinį pašalina „tik tada, kai jame yra šlovinamas smurtas, kitų žmonių kančios, arba kai turinys yra itin vaizdingas ar smurtinis – pavyzdžiui, vaizdo medžiaga, kurioje vaizduojamas skrodimas“, – BBC sakė atstovas.
„Kalbant konkrečiai apie karą Ukrainoje, nagrinėjame būdus, kaip išsaugoti tokio ir kitokio pobūdžio turinį, kai jį pašaliname.“
