Anot jos, tai naudotojams suteikia galimybę patogiai naudotis jiems labiausiai patinkančiomis socialinėmis platformomis, net jei jų nenaudoja kiti artimi žmonės.
Būdas „išskaidyti internetą“
Prieš daugiau nei dešimtmetį internete atsirado ir vis dar kartais pasirodo nuotrauka, kurioje atvaizduojama, kaip iš JAV veikiančio skelbimų tinklalapio „Craigslist“ (kurio atitikmeniu Lietuvoje galima laikyti „Skelbiu.lt“) išsivystė atskiros sėkmingos skaitmeninės platformos. Pavyzdžiui, portalo menų ir rankdarbių skiltis tapo internetine parduotuve „Etsy“, o trumpalaikės nuomos skiltis – „AirBnB“. Taip viena ilgai rinką valdžiusi platforma išsiskirstė į daugybę mažesnių ir geresnę naudotojo patirtį sukuriančių programų.
Pasak J.Antropik, panaši tendencija jau vyksta ir su socialiniais tinklais – pernai išryškėjęs „fedivisatos“ (angliškų žodžių „federacija“ ir „visata“ junginys) terminas apibūdina siekį šias interneto platformas išskaidyti.
„Trumpai tariant, „fedivisata“ – tai tarpusavyje sujungti mažesni socialiniai tinklai, kuriuose visi gali skaityti ir rašyti tą patį turinį. Tokie decentralizuoti socialiniai tinklai dažnai lyginami su elektroniniu paštu, nes tam, kad galėtumėte bendrauti su kitais žmonėmis, jums nebūtina naudoti tos pačios platformos. Pavyzdžiui, jei aš naudojuosi „Gmail“, o jūs – „Outlook“, abi mūsų platformos žino, kas yra el. pašto adresas ir perduos laiškus nepriklausomai nuo savo skirtumų. Taip jau yra ir su kai kuriomis socialinėmis medijomis“, – sako J.Antropik.
Ekspertės teigimu, kol kas ši tendencija labiau pastebima mažesnėse užsienio platformose – susietą turinį galimą matyti tokiose platformose kaip „Mastodon“, „Pixelfed“, „Flipboard“, „Mammoth“. Vis dėlto, jos naudą jau įžvelgia ir didesni rinkos žaidėjai – socialinių tinklų milžinei „Meta“ vadovaujantis Markas Zuckerbergas pripažino, kad prijungti naująją „Threads“ programėlę į „fedivisatą“ būtų geras sprendimas. Be to, naudojantis „Instragram“ jau galima matyti, ką jūsų sekami žmonės rašo „Threads“, taip pat galimybę tuo pačiu turiniu iškart dalintis „Facebook“ ir „Instagram“ paskyrose, o pastarojoje net matyti „Facebook“ surinktas peržiūras.
Įvardija kelias naudas
Iš pirmo žvilgsnio tai, kad vietoje „Snapchat“, „Instagram“ ar „X“ programėlių atsiras dar šimtas jų funkcijas imituojančių platformų, gali atrodyti painu ir nereikalinga, tačiau ekspertai įžvelgia net kelias tokio pokyčio naudas. Pirmiausiai, naudotojams nebereiktų turėti daugybės prisijungimo vardų, skirtingų profilių, iš naujo skirtingose platformose sekti norimus žmones. Visa ši informacija priklausytų pačiam naudotojui ir jis pats galėtų ja naudotis savo nuožiūra.
„Tai būtų galima pavadinti laisvosios rinkos požiūriu į socialinius tinklus. Vienintelis būdas laimėti „fedivisatoje“ – sukurti geriausią produktą. Dabar kiekviena socialinė medija yra atskira visata. Vienintelis būdas pamatyti „Facebook“ įrašus – prisijungti prie „Facebook“, sutikti su jos taisyklėmis, prisitaikyti prie jos estetikos, funkcijų, algoritmo ir verslo modelio. Tai šiuolaikiniam vartotojui jau nebėra gera patirtis, nes žmonės nori jaustis taip, tarsi jų socialiniai ryšiai ir turinys priklausytų jiems, o ne vienai bendrovei, kuri gali išnykti ar pakeisti savo kryptį taip, kaip tai pernai padarė „Twitter“, – pastebi J.Antropik.
Ji priduria, kad „fedivisatoje“ užuot bandęs nuo nulio sukurti kitą visa apimantį socialinį tinklą, kūrėjas gali pasirinkti vieną ar kelias jo funkcijas ir pabandyti jas patobulinti. Vartotojams atsiranda daugiau galimybių pasirinkti mėgstamą programėlę – arba dvi, arba du šimtus – per kurią matys norimą turinį, nes viskas remiasi vienu pranešimų rinkiniu ir atviru draugų bei sekėjų tinklu.
„Išryškėjęs 2023-aisiais, šis pokytis, panašu, tęsis ir šiemet. Kaip greitai jį pastebėsime kasdienybėje, priklausys ir nuo mūsų noro išbandyti bei kurti naujoves, ir nuo tokių rinkos milžinių, kaip „Meta“ pastangų prisitaikyti prie besikeičiančių vartotojų poreikių“, – sako „Tele2“ socialinių medijų turinio vadovė.
