Užimdamas aukščiausias pareigas bendrovėje, H.Stingeris jau šešerius metus bando sugrąžinti legendinės Japonijos elektronikos bendrovės šlovę. Rinką pasiekė pirmosios planšetės ir atnaujinta „PlayStation“ žaidimų konsolė.
Kompanija tikėjosi per praėjusius ir šiuos metus uždirbti maždaug 2 mlrd. JAV dolerių pelno.
„Nuoširdžiai tikėjau, kad šie metai bus įsimintini, – sako jis pietaudamas viename prabangiausių Volstryto dangoraižių, kur įsikūręs „Sony“ pagrindinis biuras. – Jie ir bus įsiminti, tačiau neigiama prasme.“
Katastrofa, kurios nebuvo galima numatyti
Visos bėdos prasidėjo 2011 metų kovo 11 dieną. H.Stringeris buvo ką tik parskridęs iš Tokijo į Niujorką. Maždaug penktą valandą ryto jis atsidarė savo el. pašto dėžutę, kur gavo pranešimą apie galingą cunamį rytinėje Japonijos dalyje.
Jis galvojo skristi atgal į Tokiją, tačiau įsitikinęs, kad nei vienas darbininkas nenukentėjo, šios minties atsisakė. Nepaisant to, H.Stringeris buvo toks nuliūdęs, kad tą vakarą parašė eilėraštį pavadinimu „Niekada nepasiduok“.
Žemės drebėjimas ir cunamis privertė „Sony“ laikinai sustabdyti dešimties gamyklų darbą, kuriuose buvo gaminami „Blu-ray“ kompaktiniai diskai, baterijos ir kiti elektronikos elementai.
Vietoj planuotų 2 mlrd. JAV dolerių pelno, „Sony“ praėjusiais metais patyrė rekordinį 3,1 mlrd. JAV dolerių nuostolį. Tai didžiausias bendrovės deficitas per 16 pastarųjų veiklos metų. „Sony“ bėdos tuo nesibaigė, tačiau tai buvo pats skaudžiausias įvykis.
Painiava produktų asortimente
Painiavos yra ir bendrovės viduje, ypač produktų asortimente. Po „Sony Walkman“ grotuvų ir „Trinitron“ televizorių taip ir neišvydome jokio kito „Sony“ įrenginio, kuris būtų toks populiarus pasauliniu mastu.
Prasidėjus interneto erai, „iPod“ ir „iTunes“ tapo muzikos ir vaizdo įrašų pramogų centru. Vėliau atsirado išmanieji telefonai ir planšetės, kuriuos „Sony“ pradėjo gaminti pavėluotai. Net „Sony“ televizoriai prarado geras pozicijas, kokias turėjo dar visai neseniai.
„Sony“ įdėjo daug pastangų, kad prisijaukintų internetą. Tačiau rezultatai nėra džiuginantys. Bendrovei, turinčiai 170 tūkst. darbuotojų, 41 gamyklą ir daugiau nei 2 tūkst. įvairiausių produktų, laikytis vienos strategijos nėra lengva.
Vien 117 cm įstrižainės televizorių yra devyni modeliai.
Po to, kai bendrovė sujungė savo pajėgas mobiliųjų telefonų gamybos rinkoje su „Ericsson“, ji spėjo pagaminti jau virš 40 mobiliųjų telefonų. Ar galite įsivaizduoti, koks chaosas verda bendrovės tyrimų ir plėtros skyriuje?
H.Stringerio pažadas
Bendrovės „Sony“ valdybos pirmininko H.Stringerio darbo laikas eina į pabaigą. Jam 69-eri, o jo trijų metų „atgimimo“ planas baigsis 2013-ųjų kovą. Jis pripažįsta, kad pokyčiai tokioje bendrovėje nevyksta taip greitai, kaip norėtųsi.
Viena to priežasčių – „Sony“ yra Japonijos bendrovė, tad jos veikla paremta japoniškomis tradicijomis. Uždaryti nepelningų gamyklų, kuriose yra 20–30 metų pradirbusių žmonių, ji tiesiog negali. Verslas Japonijoje grįstas ilgalaikiais santykiais, kurių geriau nesugadinti.
„Žmonės klausia manęs: „Kodėl tu prisiimi tokią milžinišką atsakomybę? Tau nebūtina atiduoti viso savo gyvenimo bendrovei!“ Aš jiems atsakau, kad pasižadėjau bendrovei sugrąžinti buvusią šlovę. Noriu palikti bendrovę tada, kai ji galės sėkmingai funkcionuoti, pasitikėti savimi ir nebijoti ateities iššūkių“, – sako H.Stringeris.
Daugybė žmonių, kurie savo karjeroje turėjo garbės susipažinti su „Sony“ valdybos pirmininku, jums pasakys: „Jei H.Stringeris pasižadėjo, vadinasi, tai bus įgyvendinta.“ Laikas parodys, ar jam pavyks išpildyti savo pažadą.
Šaltinis: „BusinessWeek“.
