SR-71 yra Šaltojo karo lėktuvas. Šaltasis karas taip pavadintas todėl, kad JAV ir Sovietų sąjunga niekada nestojo į atvirą karinį konfliktą. Tačiau visada buvo aišku, kad būtent šios dvi šalys yra pagrindiniai veikėjai, stebintys vienas kitą iš skirtingų ringo kampų. Būtent šios šalys dalino pasaulį į įtakos zonas, leidosi į kosmoso užkariavimo lenktynes ir ginkluotės varžybas. Ir, žinoma, šnipinėjo viena kitą. SR-71 buvo sukurtas specialiai žvalgybai, tai negi sovietai buvo tokie kvaili, kad jam tiektų gyvybiškai svarbias medžiagas?
Kai 1964 metais „Blackbird“ pakilo pirmam skrydžiui, santykiai tarp JAV ir Sovietų sąjungos tikrai nebuvo tokie geri, kad šalys imtų prekiauti strateginiais resursais. Ypač titano rūda, kurios Sovietų sąjunga turėjo nepalyginamai daugiau nei JAV. Šis kietas, stiprus, bet kartu ir nepaprastai lengvas metalas idealiai tiko kosminių aparatų ir karinės technikos gamybai. Todėl net nebuvo galima tikėtis, kad Sovietų Sąjunga parduos titano rūdos JAV, kuri, žinoma, panaudotų šį metalą slaptiems kariniams projektams.
Tiesą sakant, jei pažvelgtumėte į daugiausia titano ruošinių pagaminančias šalis, pastebėtumėte, kad po Kinijos rikiuojasi Rusija, o šiek tiek žemiau – Kazakstanas ir Ukraina. JAV šiame sąraše nerasite – tiesiog šių vertingų gamtinių iškasenų šiai šaliai nekliuvo.
O titano „Blackbird“ projektui tikrai reikėjo. Juk tai – nepaprastai greitas ir aukštai skraidantis lėktuvas. Kur yra greitis, yra trintis, o kur yra trintis, yra karštis. Titanas yra lengvas ir puikiai pakelia karštį. Titano būtinybe buvo įsitikinta dar A-12 žvalgybinio projekto metu. Tik kur gauti titano moderniausiam pasaulio orlaiviui? Žinoma, iš kitos Šaltojo karo fronto pusės.
Tiesiai iš Sovietų Sąjungos titano ar rutilo (oksidų klasės mineralo, kurio sudėtyje yra daug titano dioksido) niekas net neprašė. Tačiau sovietai šį brangų metalą tiekė trečiosioms šalims, su kuriomis JAV struktūros palaikė glaudžius santykius. Pulkininkas Richas Grahamas, vienas iš SR-71 pilotų, taip apibūdino kelius, kuriais JAV gavo titano savo slaptiems lėktuvams: „Pagrindinė rūdos tiekėja buvo Sovietų Sąjunga. Veikdami per Trečiojo Pasaulio šalis ir kurdami fiktyvius sandorius jie sugebėjo į JAV atsiplukdyti visą SR-71 reikalingą titaną.“
Titano Žąsis
Iš tikrųjų, CŽA ir kitos institucijos, kurios padėjo gauti titano, tai darė ne pirmą kartą. SR-71 pirmtakas „Lockheed A-12“, pakilęs 1962 metais, netgi buvo vadinamas Titanine Žąsimi. Net 85 proc. visos „Blackbird“ konstrukcijos sudarė titanas, o iš viso pagaminti net 32 tokie orlaiviai. Negana to, nemaža gamybai pristatyto dalis titano buvo užteršta ir atmesta. Kartą net 80 proc. gauto titano buvo atmesta kaip netinkama SR-71 gamybai. Tai iš kur tiek titano?
Jei JAV per trečias šalis būtų pabandžiusi įsigyti didesnį titano kiekį, greičiausiai net sovietams būtų kilęs įtarimas. Todėl titanas buvo perkamas per kelis skirtingus kanalus ir ne tokiais dideliais kiekiais. SR-71 gamyba nebuvo skubinama. Ir sovietai taip nieko ir nesuuodė.
Taip degalais pakilimo takus nulaistantis „Blackbird“ skraidė iki pat 1999 metų. Įdomu, kaip šią istoriją kadaise matė sovietai, kada jie suprato, kaip ir kam buvo panaudotas jų parduotas titanas.
