Tarptautiniame astronautikos kongrese E.Muskas išdėstė savo viziją, kad didžiulė raketa galėtų nugabenti žmones į Raudonąją planetą „jau mūsų kartos gyvenime“.
„Turime pereiti nuo ankstyvųjų tiriamųjų misijų prie realių miesto statybų“, – sakė jis didžiulei miniai klausytojų, susirinkusių viename parodų centre Meksikos vakariniame Gvadalacharos mieste.
E.Muskas parodė futuristinį vaizdo įrašą, iliustruojantį jo idėjas apie tarpplanetinio transporto sistemą. Tarp jo planų – daugkartinio naudojimo raketos, raketinio kuro gamykla Marse ir tūkstantis orbitoje skriejančių erdvėlaivių, kurių kiekviename būtų apie 100 žmonių.
Kiekviename tokiame erdvėlaivyje būtų restoranas, kajutės; ten būtų galima žiūrėti filmus ar žaisti nesvarumo būsenoje.
Reikia, kad būtų smagu ir linksma. Negalima, kad žmonės ten jaustųsi ankštai ar nuobodžiautų.
„Reikia, kad būtų smagu ir linksma. Negalima, kad žmonės ten jaustųsi ankštai ar nuobodžiautų“, – sakė jis.
E.Muskas vėliau sakė žurnalistams, kad „optimistiškai“ prognozuoja, jog pirmoji žmonių misija 2024 metais iškeliautų iš Žemės ir po metų pasiektų Raudonąją planetą.
Prieš tai „SpaceX“ planuoja jau 2018 metais išsiųsti į Marsą nepilotuojamą krovininę kapsulę „Dragon“.
Pietų Afrikos Respublikoje gimęs Kanados ir Amerikos pilietybę turintis verslininkas sakė, kad jo planas reikalautų „didžiulio bendradarbiavimo tarp valstybinio ir privataus kapitalo“, tačiau jis nepaskelbė apie jokias sąjungas su valstybine agentūra.
Pirmasis skrydis būtų brangus, tačiau turime tikslą „padaryti tai prieinamu dalyku bet kam, kas norėtų keliauti“. Bėgant laikui pradinę bilieto kainą, kuri siektų 200 tūkst. dolerių (per 177 tūkst. eurų), reikėtų sumažinti perpus.
„Neįmanoma sukurti savarankiškos civilizacijos Marse, jei bilieto kaina žmogui siekia 10 milijardų dolerių“, – sakė jis.
Vis dėlto tokia kelionė gali būti mirtinai pavojinga.
„Manau, kad pirmosios kelionės į Marsą bus labai pavojingos. Nelaimės rizika bus itin didelė. Tačiau kito kelio nėra, – sakė jis. – Būtų maždaug taip: „ Ar jūs pasirengę mirti?“ Jeigu taip, tai galit pretenduoti tapti keleiviu.“
Ši bendrovė taip pat kelis kartus sėkmingai vertikaliai nutupdė „Falcon“ po skrydžio. Tačiau rugsėjo 1 dieną „SpaceX“ sukrėtė incidentas, kai per įprastą bandymą Floridoje sprogo raketa „Falcon 9“. Šį įvykį E.Muskas pavadino „mažu dalyku ilgame kelyje“.
„SpaceX“ nėra vienintelė, trokštanti keliauti į Marsą.
JAV kosminių tyrimų agentūra NASA, kuri taip pat tiria ilgo kosminio skrydžio poveikį žmogaus organizmui, pranešė planuojanti žmones į Marsą išsiųsti 4-ajame šio amžiaus dešimtmetyje.
Neseniai įkurta bendrovė „Blue Origin“, priklausanti internetinės prekybos milžinės „Amazon“ įkūrėjo Jeffui Bezosui, irgi planuoja skrydžius į Marsą, tik daug vėliau.
