Netrukus daugumos „Facebook“ naudotojų, kurių šiuo metu daugiau kaip du milijardai, pyktis atlyš. Didžioji jų dalis grįš lygiai taip, kaip grįžo prieš tai, ir lygiai taip, kaip grįžo jau daug kartų prieš tai. Santykiuose, kurie yra grįsti piktnaudžiavimu, skriaudžiamoji pusė yra smarkiai priklausoma nuo skriaudėjo. Taip ir dauguma mūsų – paprasčiausiai negalime palikti „Facebook“, net ir suvokdami, kad būti kartu – kažkaip negerai, skelbiama tekste.
Mes mėgstame žiniasklaidą, žiniasklaida mėgsta mus
Ne vieną dešimtmetį trunkantys tyrimai rodo, kad mūsų ryšys su įvairių rūšių žiniasklaida yra simbiotinis: žmonės mėgsta žiniasklaidą, nes ją „vartodami“ gauna tam tikrą pasitenkinimą. Žiniasklaida suteikia žmonėms galimybę bent trumpam atitrūkti nuo kasdienių rūpesčių, atsipalaiduoti, susirasti bendraminčių. Taip jau yra, kad kuo daugiau žiniasklaida naudojamasi, tuo daugiau pasitenkinimo ieškoma ir atrandama.
Kalbant apie socialinę žiniasklaidą, viskas yra šiek tiek kitaip. Naudodamasis socialiniais tinklais, žmogus jų kūrėjams suteikia tam tikros informacijos apie save. Turėdamas šią informaciją, turinio kūrėjas gali pasirūpinti, kad naudotojo patirtis internete būtų kuo geresnė. Šiuo tikslu, siekiant kuo labiau atsižvelgti į asmeninius psichologinius naudotojų poreikius, atidžiai išstudijuojami jų elgsenos modeliai.
Vis dėlto „Facebook“, „Twitter“, „Google“ ir visa kita interaktyvioji medija mums siūlo ne tik turinį. Kartu mums atveriama begalė naujų veikimo galimybių, galinčių išpildyti daugybę bet kuriam iš mūsų būdingų troškimų.
„Facebook“ siūlomos interaktyvios priemonės leidžia mums paprasčiau patenkinti smalsumą, išsakyti mintis, viešai puikuotis savo įvaizdžiu, megzti draugystes ir pelnyti taip trokštamą aplinkinių pripažinimą. Socialinė žiniasklaida, naudodamasi bendrosiomis mūsų psichologinėmis ypatybėmis, priverčia mus nepaliaujamai spragsėti pele. Kuo daugiau atliekame spragtelėjimų, tuo daugiau informacijos apie save atskleidžiame. Toliau straipsnio autoriai paaiškina, kodėl mums, socialinių tinklų naudotojams, taip sunku ištraukti laidą iš rozetės kartą ir visiems laikams.
Susikuriame tokį įvaizdį, kokį tik norime
Kuo daugiau atsiveriame, tuo daugiau šansų, kad kas nors mus įvertins teigiamai. Tyrimai rodo, kad strateginis savęs populiarinimas yra pagrindinis naudojimosi „Facebook“ veiksnys. Savo internetinę tapatybę formuojame visiems pranešdami, į kokį koncertą einame ir su kuo, kokias pažiūras remiame, kur dalyvaujame ir t. t. Šitaip kuriame savąjį internetinį „aš“ ir iš dalies nulemiame, kokį įspūdį apie mus susidarys aplinkiniai. Tikrovėje to daryti taip dažnai ir taip preciziškai būtų, ko gero, neįmanoma, o internete galime visą laiką puikuotis tobula savojo „aš“ versija.
Gausiname socialinius išteklius
Kuo daugiau atsiveriame, tuo didesnė mūsų socialinio tinklo vertė. Ką gali žinoti – gal visaip save populiarindamas vieną dieną sulauksi darbo pasiūlymo per „LinkedIn“? Ir ne tik tai. Galbūt tai padės tau atnaujinti ryšį su senu klasės draugu. Tyrimai rodo, kad aktyviai naudojantis „Facebook“ auga žmogaus socialinis kapitalas, nesvarbu, ar tas žmogus paprastas studentas, ar senjoras, norintis artimiau bendrauti su šeimos nariais ar atnaujinti ryšius su seniai matytais draugais. Aktyvumas socialiniuose tinkluose siejamas su didesniu pasitikėjimu savimi ir subjektyviu gerovės suvokimu.
Plečiame savo bendraminčių ratą
Kuo daugiau kartų spragtelime pele, tuo labiau esame „ant bangos“. Kaskart, kai spragtelime, norėdami pasidalyti kokia nors istorija ar parodyti, kad mums patinka vienas ar kitas produktas ar paslauga, mes prisidedame prie tam tikros tendencijos kūrimo. Įvairūs vertinimai, kuriais demonstruojama parama, kaip antai kokios nors prekės įvertinimas penkiomis žvaigždutėmis internetinės prekybos platformoje „Amazon“, yra gana paveikūs – iš dalies dėl to, kad jie atspindi bendrą nuomonę. Tai leidžia mums tapti internetinės bendruomenės, besiburiančios aplink konkrečias idėjas, renginius, judėjimus, istorijas ir produktus, dalimi ir sustiprinti savo priklausomybės grupei jausmą.
Turime galimybę pasireikšti ir būti įvertinti
Kuo daugiau atsiveriame, tuo daugiau įgyjame galios. Kad ir kas tai būtų – keli žodžiai „Twitter`yje“, įrašas „Facebook`e“ ar ištisas straipsnis tinklaraštyje, tai yra mūsų saviraiškos produktas, kuriuo mes prisidedame prie socialinės žiniasklaidos diskurso formavimo. Tokio pobūdžio saviraiška mums gali suteikti nemažos jėgos. Visi įvertinimai, kuriais kiti žmonės reiškia mums paramą, pavyzdžiui, paspaudimai „patinka“ arba įvairūs šypsniukai, gali reikšmingai padidinti mūsų savivertės jausmą, kitaip tariant – patenkinti mūsų įgimtą psichologinį poreikį pelnyti aplinkinių pripažinimą.
Taigi socialinė žiniasklaida atveria daugybę mums labai svarbių galimybių, kuriomis pasinaudoti labai paprasta. Todėl jei galvojate, kad dauguma naudotojų sutiks taip lengvai to atsisakyti vien dėl tikimybės, kad neteisėtai iš jų „Facebook“ paskyrų ištraukti duomenys gali būti panaudoti darant įtaką rinkimų rezultatams, galvokite iš naujo, siūlo straipsnio autoriai.
Algoritmai visada su mumis
Daugumai iš mūsų gal ir nepatinka mintis, kad įvairūs algoritmai „kapstosi“ po mūsų asmeninę informaciją, tačiau esama įsitikinimo, kad ši neišvengiama blogybė vienaip ar kitaip pagerina mūsų patirtį internete. Informaciją apie mus renkantys algoritmai yra tie patys algoritmai, kurie mus skatina būti socialiais, priklausomai nuo mūsų pomėgių, elgsenos ir draugų rato. Jei „Facebook“ nuolat neniuksėtų mums į nugarą, mes veikiausiai nebūtume tokie socialūs. „Facebook“ – tarsi socialiniai klijai: jis nuolat mums siūlo su kuo nors susidraugauti, nuolat informuoja, jei kažkas iš draugų pasako ar padaro tai, kas mums gali būti įdomu.
Pamėginkite išsitrinti savo „Facebook“ paskyrą ir labai greitai suprasite, kokia tai didžiulė jūsų asmeninės ir visuotinės atminties saugykla. Viena iš šio rašinio autorių teigia pabandžiusi tai padaryti. Ji nurodo iškart sulaukusi daugybės įspėjimų, kokie dideli praradimai jos laukia: profilis nebeveiks, prisiminimai išgaruos, ryšys su daugiau kaip 500 draugų nutrūks. Ekrane, pasak jos, išdygo penkių draugų profilio nuotraukos, o šalia jų užrašas: „[tas ir tas] tavęs ilgėsis.“
Rašinio autorių teigimu, tai yra tas pats, kas tiesiai šviesiai paklausti, ar norite sąmoningai visam laikui nutraukti ryšius su visais draugais.
