Lietuvos mokslo taryba baigė specialų paraiškų konkursą, kvietusį šalies mokslininkus prisidėti ieškant sprendimų dėl COVID-19 pandemijos ir jos sukeltų padarinių žmogaus sveikatai, ekonomikai, valstybės politikai, švietimui ir kitoms šalies gyvenimo sritims, kurioms koronaviruso plitimas turi ilgalaikių pasekmių.
Bus finansuojami 29 ekspertų geriausiai įvertinti projektai, susitelksiantys ties COVID-19 protrūkio socialinei, ekonominei, medicinos bei kitoms sritims poveikio tyrimais, ir pasiūlys priemones pandemijos padarinių mažinimui.
Mokslininkai imsis Lietuvoje dar nevykdytų, tačiau pasaulyje sparčiai plintančių SARS-CoV-2 genomo sekoskaitos tyrimų. Medikų ir biologų grupė sieks įvertinti sąsajas tarp viruso genomo, infekcijos klinikinės eigos ir sukelto imuninio atsako. Rezultatai bus svarbūs nustatant viruso plitimą, prognozuojant klinikinę infekcijos eigą ir planuojant sveikatos priežiūros priemones epidemijos atveju. Taip pat bus atliekami kvėpavimo takų koinfekcijos įtakos COVID-19 pacientams, galimos ligos eigos ir išeičių tyrimai, kuriamas SARS-COV-2 ir kitų respiracinių virusų nukleorūgščių detekcijos reagentų komplektas, leisiantys nustatyti virusus tiesiai iš ėminių. Mokslininkai pasiūlys, kaip gerinti COVID-19 infekcijos laboratorinę diagnostiką, prognozuoti ligos eigą, papildyti Pasaulio sveikatos organizacijos saugos rekomendacijas laboratorijos personalui, dirbančiam su COVID-19 pacientų biologine medžiaga.
Mokslininkai tirs COVID-19 sukeltos ekonominės krizės poveikį Lietuvos gyventojų užimtumui, pajamoms ir skurdo lygiui, analizuos taikytų socialinės apsaugos priemonių poveikį ir modeliuos alternatyvius scenarijus, pateiks pasiūlymų teisės aktų projektų ir viešojo administravimo procedūrų tobulinimui. Bus analizuojamas Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos šalių narių atsakas į kilusią pandemiją, ekstremalios situacijos valdymo strategijos ir teikiami pasiūlymai kompleksinių krizių valdymui ateityje. Edukologijos, psichologijos, sociologijos ir medicinos mokslininkų grupė, išanalizavusi nuotolinio mokymo pasekmes vaikų ugdymui ir sveikatai, įvardins grėsmes ir siūlys jų sprendimo būdus, pateiks rekomendacijų nuotolinio mokymo plėtrai.
Pasak Lietuvos mokslo tarybos pirmininko Romo Barono, projektų, kurių rezultatai, ekspertų vertinimu, galėtų reikšmingai prisidėti prie COVID-19 pandemijos padarinių mažinimo, yra ir daugiau. „Tikėtina, kad dalis mokslinių tyrimų jau pradėti, o jų rezultatai „laukia už kampo“ ir mes netrukus apie juos išgirsime. Kviečiu visus drąsiau dalintis su COVID-19 susijusiomis mokslu grįstomis žiniomis ir gautais moksliniais duomenimis“.
Projektai bus vykdomi iki šių metų pabaigos, rezultatus projektų vykdymo metu tyrėjai skelbs Tarybos svetainėje.
Sutartis numatyta pasirašyti su Vilniaus universiteto (10), Kauno technologijos universiteto (5), Vilniaus Didžiojo universiteto (4), Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (4), Lietuvos socialinių tyrimų centro (2), ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto (1), Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (1), Klaipėdos universiteto (1) ir Mykolo Romerio universiteto (1) tyrėjų grupėmis.
Iš viso į 29 projektus bus įtraukta 180 tyrėjų, iš jų 27 doktorantai. Tyrėjai 8 projektus vykdys kartu su partneriais – kitomis mokslinius tyrimus vykdančiomis institucijomis, viešojo ir privataus sektoriaus įstaigomis.
Bus vykdomi ekonomikos (5), medicinos (4), psichologijos (4), sociologijos (4), matematikos (2), medžiagų inžinerijos (2), politikos mokslų (2), teisės (2), edukologijos (1), informatikos inžinerijos (1), komunikacijos ir informacijos (1) ir slaugos (1) krypčių projektai. Dauguma jų yra tarpdalykiniai, apimantys kelias socialinių, gamtos, technologijos, medicinos ir sveikatos mokslų sričių mokslo kryptis.
Projektai finansuojami valstybės biudžeto lėšomis, bendra suma – 2,12 mln. eurų.
