Panašu, kad atsakymas į šią mįslę – senesnė žmonių migracija, vykusi daugiau nei prieš 219 tūkst. metų. Žinios apie šią migraciją tik dabar po truputėlį pradedamos dėlioti pagal negausią informaciją, gaunama iš fosilizuotuose kauluose randamos genetinės medžiagos.
Kiek iki šiol žinota, šiuolaikinių žmonių protėviai nuo neandertaliečių ir denisoviečių kaip rūšis atsiskyrė maždaug prieš 765–550 tūkst. metų. Ir jeigu neandertaliečiai bei denisoviečiai gyveno Eurazijos teritorijose, tai šiuolaikinių žmonių protėviai laikėsi Afrikoje, iš kurios išplito maždaug prieš 60 tūkst. metų. Nukeliavo jie ir į Europą.
Įrodymų, kad žmonių protėviai su neandertaliečiais palaikė ne tik konkurencinius tarprūšinius, bet ir tam tikra prasme labai šiltus santykius, netrūksta – tai vyko maždaug prieš 50 000 metų. „Visiems žinoma, kad paveldėjome neandertaliečių genų“, – sakė Maxo Plancko Žmonijos istorijos mokslų instituto (Leipcigas, Vokietija) mokslininkas Cosimo Posthas.
Bet dabartinės Vokietijos pietų teritorijoje rastame neandertaliečio išlikusių mitochondrijų DNR pėdsakų analizė rodo, kad tarp žmonių ir neandertaliečių rūšių artimos draugystės būta ir gerokai anksčiau. Energiją ląstelėms gaminančiose mitochondrijose esanti DNR informacija yra kitokia nei branduoliuose – ji perduodama tik per moterišką liniją.
Mokslininkus nustebino tai, kad neandertaliečių kauluose buvusi mitochondrijų DNR genetiškai yra labiau artima šiuolaikiniams žmonėms nei denisoviečiams.
C.Posthas su kolegomis vertino skirtumus tarp šlaunikaulio ir kitų neandertaliečių mitochondrinio DNR. Pagal mutacijų kiekius buvo apskaičiuota, kad tyrime naudotam kaului dabar yra apie 124 tūkst. metų. Tuo pačiu metodu nustatyta, kad konkrečiai šis neandertalietis nuo visų kitų žinomų neandertaliečių atskilo maždaug prieš 316–219 tūkst. metų. Tačiau jame yra pakankamai reikšminga žmogaus DNR dalis.
O tai, anot mokslininkų, reiškia, kad žmonių protėviai su neandertaliečiais turėjo poruotis dar anksčiau nei prieš 219 tūkst. metų ir galbūt iš Afrikos į Europą išmigravo gerokai anksčiau, nei manėme.
„Vis daugiau ir daugiau sužinome, kad šiuolaikinių ir archajiškų žmonių evoliucijos istorija buvo gerokai painesnė, nei galėjome pagalvoti prieš 10 metų. Šis ir ankstesnieji atradimai palaiko idėją, kad tarprūšinio poravimosi atvejai buvo dažni“, – sakė vienas iš tyrimo autorių, Fernando Raci, dirbantis Niujorko (JAV) Genomo centre.
Mokslininkų teigimu, paankstinta pirmosios žmonių migracijos iš Afrikos data taip pat dera su Afrikos ir vakarinės Eurazijos archeologinių panašumų gausa. „Būtų įdomu išanalizuoti daugiau galimų ryšių tarp žemynų įrodymų linijų ir patikrinti, ar būta potencialaus kontakto, kuris paliktų ne tik genetinį, bet ir kultūrinį pėdsaką“, – sakė C.Posthas.
Šio tyrimo rezultatai taip pat suteikia pagrindo manyti, kad neandertaliečių genetinė įvairovė buvo kur kas platesnė, o populiacija – kur kas didesnė, nei manėme iki šiol.
Anot Kembridžo universiteto (Jungtinė Karalystė) mokslininko Toomaso Kivisildo, tyrimo autoriai išplėtė žmonijos akiratį iš genetinės perspektyvos – dabar daugiau žinosime, kokia buvo ta neandertaliečių rūšis: „Ankstesni darbai, pagrįsti daugiau nei tuzinu neandertaliečių mitochondrijų genų mėginių, rodė, kad neandertaliečių populiacijos dydis ir genetinė įvairovė buvo menka.“
