„Esame įsipareigoję stiprinti akademinę etiką ir skaidrumą švietimo bendruomenėje. Siekdami, kad kiekviena Lietuvos aukštoji mokykla turėtų galimybę užtikrinti akademinį sąžiningumą, suteikiame kiekvienai jų nemokamą prieigą prie mūsų paslaugų. Į tai įeina: prieiga prie tekstų sutapčių patikros sistemos, dirbtinio intelekto atpažinties priemonė“, – teigia „Oxsico“ vadovė Kotryna Tomkevičiūtė.
Iššūkių pobūdis skatina veikti nedelsiant
Lietuvoje mokosi apie 103 tūkst. studentų, o plagijavimo rizika išlieka viena iš aukščiausių visoje Europos Sąjungoje. Daugelis aukštųjų mokyklų, ypač mažesnės, iki šiol dėl finansinių išteklių stokos vangiai žiūri į plagijavimo prevenciją savo įstaigose.
Tokius DI įrankius kaip „ChatGPT“ jau naudoja reikšminga studentų dalis, todėl studentų darbų sąžiningumą įvertinti darosi vis sunkiau. Palyginimui, šį rudenį atlikta Lietuvos mokinių apklausa parodė, jog du iš trijų Lietuvos mokinių naudojo „ChatGPT“ namų darbams atlikti ar rašiniams rašyti.
Padės spręsti kitas ignoruotas problemas
Bandant atpažinti ir užkirsti kelią nesąžiningam darbui universitetuose rūpesčius kelia ir bendrų teisinių susitarimų stoka.
„Plagiato sąvoka iki šiol nėra aiškiai apibrėžta teisės aktuose nei Lietuvoje, nei užsienyje, tačiau aprašoma universitetų etikos kodeksuose bei mokslinėje literatūroje. Kiekviena įstaiga turi savo autonomiją, vadinasi kitaip vertina plagijato sąvoką ir teksto sutapties rodiklius.
Jie parodo, kiek konkretus tekstas sutapo su kitais internete esančiais šaltiniais. Svarbiausia, kad mūsų švietimo įstaigose nerasite vieno atsakymo, koks teksto sutapties skaičius yra toleruotinas ir svyruoja nuo 15 iki 40 proc. Pastarasis atvejis reiškia, kad jei 40 eilučių iš 100 būtų nukopijuotos iš kitų šaltinių, tai vis dar nebūtų laikoma plagijatu“, – pastebi Kotryna Tomkevičiūtė.
Pasak bendrovės vadovės, šiuo metu švietimo įstaigos naudoja ne vienodus plagijato prevencijos įrankius, kurie remiasi skirtingais algoritmais ir duomenų bazėmis. Dėl to teksto sutapties rodiklis šalies įstaigose skiriasi ir yra skirtingai vertinamas.
Kadangi nėra vieningo plagiato apibrėžimo, atsiranda rimtų sunkumų gerinant studijų kokybę. Šią problemą aštrina vieningos sistemos nebuvimas. Pavyzdžiui, viename universitete parašytas ir apsigintas darbas gali būti sėkmingai ginamas kitame universitete ir niekas to nepastebės.
Dėl to vienas iš svarbiausių startuolio veiklos prioritetų yra vieningos plagijavimo prevencijos sistemos sukūrimas šalies mastu.
„Tikimės, kad pažangių plagijavimo prevencijos įrankių naudojimas padės spartinti šalies švietimo pažangą. Tačiau artimiausiu metu stengsimės atnaujinti diskusiją dėl plagijavimo reguliacijos ir pateikti problemą spręsti padėsiančias rekomendacijas. Kartu su universitetais partneriais ketiname parengti „Plagiato indeksą“ – bendrą teksto sutapčių vertinimo sistemą, kuri padės aiškiau reguliuoti plagiavimo reiškinį Lietuvoje“, – ateities planus apibendrina „Oxsico“ vadovė.
