Šešioliktąjį ir paskutinį raketos „Delta Heavy IV“ skrydį ketinta atlikti kovo 28 d. vakarą, tačiau jis paskutinėmis minutėmis prieš startą atidėtas.
Paleidimas buvo sustabdytas dėl azoto dujų vamzdyno, užtikrinančio pneumatinį slėgį raketos nešėjos sistemoms, problemų.
Antradienį pakilimas praėjo sklandžiai.
Tiesioginę transliaciją buvo galima stebėti čia:
Paleidimas įvyko 19:53 Lietuvos laiku.
„Delta Heavy IV“, kuri pirmą kartą pakilo dar 2004 m., antradienį į orbitą iškėlė įslaptintą krovinį, kurį užsakė JAV Nacionalinio žvalgybos biuras (NRO). NRO retai atskleidžia savo šnipinėjimo palydovų pobūdį ar galimybes, ir ši misija nėra išimtis, rašo Space.com.
„Delta Heavy IV“ raketos pakilimai nuo daugelio kitų skiriasi tuo, jog uždegus variklius, raketos apatinę dalį apgaubia ugnies liepsnos. Tai nereiškia, kad kažkas blogai – iš variklio besiveržianti ugnis kelioms akimirkoms uždega ir įkaitusias aukštyn kylančias vandenilio dujas.
„Delta Heavy IV“ raketa priklauso „Delta“ raketų šeimai. Pirmoji „Delta“ raketa („Thor-Delta“) pakilo dar 1960 m. Tobulėjant pakilimo technologijoms modeliai keitėsi ir kosmoso industrijai ištikimai tarnavo iki šiol.
Tad galima sakyti, kad antradienio skrydis užbaigė net 64 metus trukusią „Delta“ raketų istoriją.
„Delta IV Heavy“ raketa yra atlikusi 15 skrydžių, iš kurių 14 įvyko kaip planuota. Pats pirmasis raketos skrydis 2004 m. gruodį buvo tik dalinai sėkmingas – nors raketa pakilo, tačiau pasiekė žemesnę orbitą nei norėta.
„Delta IV Heavy“ yra daugiau nei 53 metrų aukščio (pirmoji ir antroji pakopos kartu), pagrindinės raketos diametras – kiek daugiau nei 5 metrai.
Be „Delta IV Heavy“, kompanija „United Launch Alliance“ netolimoje ateityje planuoja atsisakyti dar vienos aktyviai naudojamos savo raketos „Atlas V“.
Tai – vienintelė JAV kosmoso bendrovių raketa, naudojanti Rusijoje gaminamus RD-180 pirmos pakopos variklius. Raketos ketinama atsisakyti ir kartu su ja šių variklių ketinama atsisakyti iki 2029 m. įvykdžius visus užsakytus skrydžius. Šiuo metu yra likę 17 „Atlas V“ raketos skrydžių.
Taip siekiama užleisti vietą naujai bendrovės raketai „Vulcan Centaur“, kurios pirmoji misija prasidėjo 2024 m. sausio 8 d., kai ji į Mėnulį išsiuntė „Astrobotic“ palydovą „Peregrine“.
