Šios itin didelio masto duomenų vagystės metu nutekėjo daugiau nei 500 mln. viešbučių tinklo svečių asmens duomenys.
Incidento tyrėjų komandai artimi asmenys žiniasklaidai nurodė, kad įsilaužime į „Marriott“ tinklui priklausančią „Starwood“ rezervacijų sistemą pastebėta pėdsakų, panašių į užfiksuotus kituose įsilaužimuose, kuriuos vykdė su Kinijos vyriausybe siejamos organizacijos. „Marriott“ įsilaužėliai pasinaudojo ta pačia debesine prieglobos paslauga, kaip ir ankstesnių kiniškų atakų atveju, buvo taikoma jau pažįstama „šokinėjimo tarp serverių“ taktika.
Bet turbūt stipriausias įkaltis yra tai, kad šie duomenys dar niekur „neišplaukė“. Jeigu duomenų bazę su asmenine informacija (vardais, adresais mokėjimo kortelių ir pasų numeriais) būtų pavogę finansinės naudos siekiantys kibernetiniai nusikaltėliai, ji jau dabar būtų parduodama kokioje nors slaptoje interneto prekyvietėje. Iki šiol tyrėjams nepavyko aptikti jokių pėdsakų, kad tokiu vertingu asmens duomenų rinkiniu būtų prekiaujama „tamsiajame internete“ ar kokiame nors programišių forume.
Praėjusią savaitę apie įtarimus, kad prie įsilaužimo galėjo prisidėti Kinijos vyriausybė, jau skelbė naujienų agentūra „Reuters“. Tuomet, taip pat remiantis neįvardintais šaltiniais, buvo skelbiama apie Kinijos šnipinėjimo operaciją, o ne apie finansiškai motyvuotą nusikaltimą – tokia nuomonė buvo grindžiama itin ilgai trukusiu įsilaužimo veiksmu. Mat nors „Marriott“ apie įsilaužimą paskelbė tik praėjusį mėnesį, pirmieji jo ženklai buvo pastebėti rugsėjį, o pats įsilaužimas prasidėjo net prieš ketverius metus.
Oficialusis JAV tyrimas dėl įsilaužimo į „Marriott“ kompiuterių tinklus vis dar vyksta ir jokių išvadų dėl to, kas yra atsakingi, nebuvo skelbta. Tuo tarpu Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai per spaudos konferenciją praėjusią savaitę griežtai paneigė bet kokią galimybę, kad tai yra Kinijos vyriausybės darbas.
Kinijos ir JAV santykiai pastaruoju metu yra itin banguoti: praėjusią savaitę JAV teisėsaugos institucijų reikalavimu Kanadoje buvo suimta „Huawei“ finansų vadovė ir vieno iš įmonės įkūrėjų duktė – amerikiečiai įtaria, kad ji padėjo „Huawei“ pardavinėti savo įrangą Irane, taip pažeidžiant JAV paskelbtas sankcijas šiai šaliai. Dabar ji yra paleista už užstatą. Kita vertus, JAV Prezidentas Donaldas Trumpas ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas visai neseniai paskelbė apie 90 dienų trukmės paliaubas prekybos kare – tikimasi, kad per šį laiką bus išvystytas naujas prekybinis susitarimas tarp šių dviejų valstybių.
