Kauno technologijos universiteto Transporto priemonių inžinerija programos antrakursis Šarūnas Miliauskas ir trečiakursis Domas Semėnas pastaruoju metu neatsigina draugų ir bendramokslių dėmesio. Transporto ir mechatroninių sistemų tyrimų laboratorijoje verda darbas, čia jau kuris laikas testuojamas ir tobulinamas vaikinų sukurtas balansinis lenktynių simuliatorius. Išmėginti šį įrenginį eilėje laukia ne vienas smalsuolis.
Kuo studentų kurtas simuliatorius skiriasi nuo kitų? Be to, kad tai lietuvių kurtas modelis, jis išsiskiria nuo brangesnių rinkoje esančių produktų tuo, kad geba imituoti ne tik pagreitėjimą, stabdymą, posūkius, ratų su kelio danga sukibimo praradimą ar kelio nelygumus, bet imituoja ir važiavimą įkalne, galinės automobilio ašies užmetimą. Taip pat turi galimybę dar kiek patobulinus, atkurti automobilio padangų ir amortizatorių darbo imitavimą.
Vielinis modelis
Domas Semėnas augo ir mokėsi Panevėžyje. Pomėgiu konstruoti pasižymėjęs vaikinas būdamas vienuoliktoje klasėje, bežiūrinėdamas YouTube vaizdelius, pamatė vaizdo įrašą, kaip pasigaminti lenktynių simuliatorių. Kitaip sakant, kėdę, į kurią atsisėdus žaisti kompiuterinius lenktynių žaidimus, jaustumeisi tarsi sėdėtum ne prie kompiuterio, o prie lenktynių bolido vairo.
Žinoma, mokiniui toks iššūkis nebuvo paprastas, tad jis pasigamino tiesiog mažą vielinę kopiją.
„Pamatęs YouTube įrašą pagalvojau, kad būtų įmanoma tokią kėdę pasigaminti pačiam. Pirmas modelis buvo pagamintas iš vielos, įvairių varikliukų, sensoriukų“, – pasakoja Domas.
Nors atrodo neįtikėtina, tačiau modelis, kurį pagamino mokydamasis iš interneto, veikė ir, kaip pats sako, buvo kurtas vakarais po pamokų.
Vielinis modelis, kuriam laikui buvo padėtas į spintą, nes laukė abitūros egzaminai, universitetas.
Praėjo keleri metai. Domas jau studentas. Pirmieji metai universitete atvėrė akis plačiau. Kompiuterinio modeliavimo užsiėmimai priminė namuose, Panevėžyje, paliktą lenktynių simuliatoriaus idėją. Bet mokykloje pradėtos idėjos įgyvendinimui reikėjo ne tik noro, bet ir galimybių. Čia „pagalbos“ ranką ištiesė universitetas ir fizikos paskaitos, kuriose vaikinas susipažino su Šarūnu Miliausku.
Elektromagnetinis ginklas
„Turėdavom bendras paskaitas, kurių tema būdavo „Probleminės užduotys“. Paskaitoje susitikdavo vyresni ir jaunesni studentai. Dirbdami grupėse jie turėdavo išspręsi uždavinius. Taip sutapo, kad patekome į vieną grupę. Dėstytojas leido patiems sugalvoti probleminės užduoties temą, kuri sietųsi su dėstomais dalykais", – pasakoja simuliatoriaus bendraautoris Š.Miliauskas.
Pirmas bendras darbas, kurį Domas ir Šarūnas nusprendė padaryti, buvo ginklo sukūrimas. Tiesa, kiek neįprasto, tai buvo elektromagnetinis ginklas. Pirmoje užduotyje vaikinai puikiai papildė vienas kitą. Domui puikiai sekėsi dalykai, susiję su elektra, o Šarūno arkliukas – mechaniniai sprendimai ir jų įgyvendinimas.
„Elektromagnetinis šautuvas iš tiesų veikė, tačiau jo parodyti jau negalime. Jis buvo pagamintas iš tokių dalių, kurios po projekto buvo gražintos į tas vietas, iš kurių buvo išimtos“, – juokiasi studentai.
Kadangi vaikinams puikiai sekėsi dirbti kartu, Domas pasidalino idėja apie lenktynių simuliatorių, parodė pradinį kompiuterinį simuliatoriaus projektą ir pasiūlė prisidėti prie jo gamybos.
Prasidėjo darbas. Apie mėnesį truko projekto tobulinimas, po kurio nusipirkus metalo, Šarūno namuose, prasidėjo gamyba. Pirmiausiai buvo virinamas rėmas. Gamyba truko apie tris mėnesius. Tada buvo pagamintas pirmas veikiantis prototipas. Bet įrenginys vaikinų garaže neužsibuvo. Apie pradėtą gaminti simuliatorių jie papasakojo Transporto inžinerijos katedros dėstytojams.
„Pirmame pusmetyje studentai turi įvadą į transporto inžinerijos specialybę. Čia jie dalijasi savo idėjomis. Domas su dėstytoju prof. Artūru Keršiu pasidalino savo idėja. Tuomet prasidėjo projektavimo darbai. Gavę pirminį rezultatą dar šiek tiek su jais aptarėme, kaip kas turi būti“, – sako KTU transporto inžinerijos katedros vedėjas Rolandas Makaras.
Pasak R.Makaro, dažniausiai studentai viską daro fakultete. Šis atvejis išsiskyrė tuo, kad studentai konstruoti pradėjo savo laisvalaikiu, namuose. Todėl ir pirmasis pristatymas vyko ne universiteto auditorijoje, o namuose, į kuriuos atvyko ir katedros vedėjas su profesoriumi.
„Galima sakyti, kad tai yra intelektualus darbas, kuris sujungia skirtingas mokslo sritis: transportą, mechaniką, elektroniką“, – savo studentų pasiekimais džiaugėsi universiteto docentas R.Makaras.
Profesionalus lenktynininkas prie vairo
Kokia buvo pirminė šio modelio idėja? „Pirmiausia tai turėjo būti visapusiškai geresnė versija to, ką galima nusipirkti. Pastebėjome, kad parduotuvėse esantys panašūs simuliatoriai turėjo trūkumų, kuriuos mes galėjome gana nebrangiai panaikinti. Komerciniai pasiverčia vos 12 laipsnių, o mūsų gali verstis 80 laipsnių amplitudėje“, – sako projekto autoriai.
Nors skamba kaip paradoksas, bet vaikinai tiesiogiai su lenktynėmis neturi nieko bendro. Šarūnas prisipažino, kad bandė gamintis automobilį, skirtą sportui, tačiau šis sugedo taip, kad nebevertėjo jo taisyti.
O iš kur tuomet idėjos, kaip turėtų būti atkartojamas automobilio vairavimas, paklausite? Studentai atsako, kad iš pradžių reikia nustatyti problemas, kurias reikia išspręsti.
„Pavyzdžiui, norėjome, kad būtų imituojamas automobilio galo slydimas. Taip atsirado ratas, kuris suka visą konstrukciją imituodamas automobilio slydimą. Šis sprendimas yra unikalus, mat simuliatorių, turinčių tokį judesį, rinkoje rasti nepavyko“, – pasakoja išradėjai.
Prie simuliatoriaus tobulinimo patarimais prisidėjo profesionalus lenktynininkas Ramūnas Čapkauskas. Apsilenkęs KTU laboratorijoje lenktynininkas išmėgino įrenginį bei pasidalino savo įžvalgomis.
Pasak R.Čapkausko, pagrindinė problema buvo ta, kad važiuojant žiedinių lenktynių trasa simuliatorius juda per daug didele amplitude. Toks judesio imitavimas labiau primena ralio kroso automobilį, tačiau sportinis automobilis, važiuodamas žiedu, turėtų elgtis kitaip.
Visi parametrai, kiek balansinė kėdė suksis, kokiu kampu versis, kaip greitai pasieks tam tikrą kampą, reguliuojami programinės įrangos dėka. Tad netrukus Domas su Šarūnu pareguliuoja nustatymus taip, kaip patarė R.Čapkauskas. Lenktynininko įspūdžius galite išvysti vaizdo siužete:
Projekto autoriai sako, kad tai dar tik pradžia, kiekvienas profesionalo patarimas yra svarbus tobulinant išradimą. O galutinis tikslas, kad tokie simuliatoriai rastų vietą vairavimo mokyklose, kur pirmi, praktiniai, važiavimai galėtų būti atliekami su simuliatoriumi, o ne su automobiliu.
Ateityje Kaune projektuotas įrenginys dėl savo galimybių suktis didele amplitude galėtų būti naudojamas ir pilotų rengimui.
„Ir dabar jį būtų galima naudoti pilotams treniruoti, reikėtų tik pakeisti vairą į vairalazdę ir pridėti papildomų mygtukų“, – sako D.Semėnas.
