„Kompiuteriai, konsolės ir išmanieji telefonai, buvę ir vis dar esantys svarbiausiomis platformomis, žaidimų kūrėjams pamažu tampa kliūtimi. Kad ir kiek pastangų jie įdėtų kurdami virtualų pasaulį, dabartiniai žaidimų įrenginiai neleidžia mums judėti, atsiriboti nuo aplinkos ir todėl gali garantuoti tik labai riboto įtraukumo patirtis. Intensyviai tobulinamos VR ir AR technologijos tai turėtų išspręsti jau artimiausiais metais bei dar labiau išplėsti žaidimų, kaip universalaus įrankio, panaudojimo galimybes praktikoje“, – ataskaitą pranešime žiniasklaidai komentuoja „Telia“ vaizdo žaidimų ekspertas Žilvinas Pūkas.
Žaidimai smelkiasi visur
Pasak Ž.Pūko, net jeigu nesame žaidimų gerbėjai, šiandien juos žaidžiame patys to nesuprasdami. „Geimifikacija“ arba jų elementų panaudojimas sistemų, paslaugų ar organizacijų veiklos gerinimui nuolat populiarėja ir pasiekia vis naujas sritis. Pastebėta, jog „sužaidybinimas“ motyvuoja ir skatina vartotojus mokytis, socializuotis ar išreikšti save, todėl artėjant 2030 m. įvairių jo išraiškų išvysime vis daugiau.
„Turintieji išmaniuosius laikrodžius ar tiesiog sekantys savo fizinį aktyvumą įvairiose išmaniojo telefono programėlėse greičiausiai pastebėjo, kad jos skatina žingsniais „užpildyti“ progresą iliustruojančius žiedus, už tam tikrus pasiekimus skiria virtualius medalius bei ragina varžytis su draugais. Mažai kas žino, bet net daugelio mūsų naudojama navigacijos programėlė „Waze“ gimė, kaip išmaniojo telefono žaidimas, kuriame iki šiol važiavimas tam tikromis gatvėmis, perduodant informaciją apie eismo sąlygas, leidžia rinkti saldainius ir kitas ikonėles, vėliau virstančias taškais“, – „geimifikacijos“ pavyzdžius vardina pašnekovas.
Visgi platesniame kontekste naudojami ne tik žaidimų elementai, bet ir jų technologijos. Mažo vėlinimo sprendimai, kurti internetinėms šaudyklėms, šiandien naudojami nuotoliniu būdu atokiose vietovėse įsikūrusių gamyklų robotų valdymui, todėl darbuotojams nereikia gyventi Ekvadoro džiunglių viduryje ar Kanados šiaurėje. Tuo metu automobilių fabrikuose darbuotojų mokymui jau bandomi „skaitmeninių dvynių“ principu paremti žaidimai, kuriuose žmogus gali pasitreniruoti įvairių sudėtingų komponentų surinkimą ir vėliau nedaryti klaidų tikroje gamybos linijoje.
Žaidimus žaisime su akiniais
„Telia“ atstovo teigimu, artimiausiais metais didžiausią įtaka vaizdo žaidimams darys ne augantis procesorių bei vaizdo plokščių pajėgumas, kaip buvo iki šiol, o naują formatą įgalinantys VR bei AR akiniai. Tai rodo tokie produktai, kaip „Meta Quest 2“, kurie šiandien jau įperkami didelei daliai žaidimų gerbėjų ir siūlo kelis šimtus į virtualų pasaulį nukeliančių žaidimų.
Apie VR ir AR technologijų ateitį klydęs neseniai pripažino net „Apple“ generalinis direktorius Timas Cookas. Prieš savaitę „GQ“ žurnale publikuotame interviu JAV technologijų gigantės vadovas pasisakė manantis, kad realybę papildantys virtualaus pasaulio elementai iš tikrųjų gali pasitarnauti žmonėms, o ne trukdyti, kaip jis teigė anksčiau. Tai tik dar labiau pakurstė jau keletą metų sklandančius gandus apie artėjantį išmaniųjų „Apple“ akinių pristatymą, kuris neabejotinai paveiktų visą žaidimų rinką.
„Pagrindinis tokių įrenginių privalumas, jog jie suteikia galimybę į virtualų pasaulį pasinerti betarpiškai. Žaisdamas virtualios ar papildytos realybės žaidimus vartotojas tai gali daryti natūraliai – eiti, apsidairyti aplink, atlikti veiksmus rankomis ar tam tikrais įrankiais. Taip pat juose jam nereikia susitapatinti su kažkieno sukurtais veikėjais, todėl virtualioje realybėje jis gali būti savimi, atskleisti savo kūrybingumą ar būdo savybes, kurias galbūt drovisi parodyti realiame pasaulyje“, – aiškina Ž.Pūkas.
Išbandyti galima jau dabar
Nors VR žaidimai savo piką turėtų pasiekti tik 2030 m., galimybę pajusti virtualaus pasaulio žaidimų skonį turime jau ir šiomis dienomis. Neseniai „Sony PlayStation 5“ konsolei išleistas ir netrukus prekyboje pasirodysiantis jos priedas „PlayStation VR 2“ leidžia tam tikrus įprastai pulteliu valdomus žaidimus patirti iš pirmojo asmens perspektyvos.
„Su šiais prie konsolės jungiamais akiniais „Gran Turismo 7“ žaidime galime atsisėsti už 1961 m. „Ferrari 250 GT Berlinetta“ vairo ir apsukti kelis Moncos trasos ratus, o „Half Life: Alyx“ suteikia galimybę atsidurti kovos su ateivių pajėgomis epicentre, išbandyti įvairiausius ginklus ar tiesiog išbaidyti balandžius, atsainiai metus virtualią skardinę. Žinoma, kadangi šie žaidimai buvo kurti žaisti sėdint kelių metrų atstumu nuo televizoriaus, jiems atsidūrus prieš pat mūsų akis esančiuose ekranuose jų grafikos detalumas kol kas nestebina. Tačiau šį trūkumą atperka nauji pojūčiai ir įspūdžiai, kurie nenuslūgsta net ir praėjus kuriam laikui“, – patirtimi dalijasi žaidimų ekspertas.
Specialistas prognozuoja, jog VR žaidimų grafikos su realiu pasauliu galės lygintis maždaug po 5-7 metų, kai rinkoje atsiras didesnės raiškos ekranus turintys akiniai ir kūrėjai žaidimus pradės kurti išskirtinai jiems.
Per tą laiką Ž. Pūkas siūlo atkreipti dėmesį ir į ne mažiau perspektyvius AR sprendimus. Aplinkinio pasaulio iki galo ne eliminuojančios, o jį virtualiais elementais tik papildančios technologijos panaudojimo būdus itin gerai iliustruoja per keletą metų išpopuliarėjęs ir netgi Lietuvą neseniai pasiekti spėjęs HADO žaidimas. Uždaroje arenoje į komandas pasiskirstę žaidėjai vienas į kitą mėto virtualius energijos kamuolius, siekdami sunaikinti priešininko gyvybės skydelius ir taip atvesti savo komandą į pergalę. Mokykloje daugelio žaistą kvadrato žaidimą primenantis HADO reikalauja daug fizinių pastangų, todėl kūrėjai siekia jį panaudoti ne tik žmonių laisvalaikio praleidimui ar komandos formavimo veikloms, bet ir kaip krepšinio ar futbolo alternatyvą kūno kultūros pamokose.
