Faktas, kad vakcina užkirto kelią naujajam koronavirusui daugintis nosies gleivinėje, laikomas ypač svarbiu, siekiant užkirsti kelią viruso plitimui oro lašeliniu būdu.
To nepavyko pasiekti išbandant Oksfordo universiteto kuriamą vakciną, nors atliekant bandymus su beždžionėmis ji neleido infekcijai vystytis gyvūnų plaučiuose ir sunkiai susirgti.
Per „Moderna“ bandymus su rezusais trims grupėms, kurių kiekviena sudaryta iš aštuonių gyvūnų“, buvo duodama placebo arba dvi skirtingos vakcinos dozės – 10 arba 100 mikrogramų.
Visų vakcinos gavusių beždžionių organizme susidarė didelė koncentracija antikūnų, neutralizuojančių koronaviruso SARS-CoV-2 sritį, leidžiančią užkratui patekti į ląstelių vidų.
Pažymėtina, kad beždžionėms, paveiktoms tiek didesne, tiek mažesne vakcinos doze, pasigaminusių antikūnų koncentracija buvo didesnė nei nustatoma žmonėms, persirgusiems COVID-19.
Studijos autoriai pranešė, kad vakcina taip pat sužadino imuninės sistemos T limfocitų gamybą. Tikėtina, kad tai lėmė stipresnį bendrą organizmo imuninį atsaką..
Tyrėjams didelį nerimą kėlė prielaida, kad kuriamos vakcinos gali suveikti priešingai nei tikimasi – susirgimą dar labiau paaštrinti, o ne jį nuslopinti.
Su vakcinomis siejamas kvėpavimo takų sutrikimas, vadinamas VAWER, kaip manoma, yra lemiamas specifinių T limfocitų – Th2 – gamybos suaktyvėjimo. Tačiau išbandant „Moderna“ vakciną šių ląstelių gamyba organizme nebuvo sužadinta, todėl galima manyti, kad preparatas yra saugus.
Praėjus keturioms savaitėms po antrosios vakcinos injekcijos beždžionėms, jos buvo paveiktos virusu SARS-CoV-2 – tiek per nosį, tiek tiesiogiai per plaučius.
Praėjus dviem dienoms septynių iš aštuonių tirtų beždžionių plaučiuose viruso replikacija nebuvo aptikta. Tokia pati situacija buvo stebima ir didesne, ir mažesne vakcinos doze paveiktų gyvūnų grupėse.
Tuo metu visų aštuonių beždžionių, gavusių tik placebo, plaučiuose virusas išplito.
Nė vieno iš aštuonių rezusų, gavusių didesnę vakcinos dozę, nosies ertmėje nebuvo nustatyta aptinkamų koronaviruso kiekių, praėjus dviem dienoms po inokuliacijos.
„Tai pirmasis kartas, kai išbandant eksperimentinę COVID-19 vakciną su ne žmogbeždžionių grupės primatais buvo pademonstruotas toks staigus viruso suvaldymas viršutiniuose kvėpavimo takuose“, – nurodė kuriant vakciną prisidėjęs JAV Nacionalinis sveikatos apsaugos institutas.
COVID-19 vakcina, neleidžianti virusui daugintis plaučiuose, leistų išvengti sunkių ligos atvejų, o jeigu pavyktų nuslopinti užkrato dauginimąsi nosies gleivinėje – sumažėtų viruso pernašos pavojus.
„Moderna“ vakcinai naudojama viruso RNR dalis, koduojanti baltymo, sudarančio vadinamuosius SARS-CoV-2 viruso dyglius, gamybai reikalingą genetinę informaciją.
Į dyglius panašūs koronaviruso apvalkalo dariniai leidžia užkratui prasiskverbti į žmogaus organizmo ląsteles, bet juos sudarantis baltymas laikomas gana nekenksmingu.
Šios technologijos pranašumas – kad nebelieka būtinybės laboratorijoje gaminti pačius viruso baltymus, todėl galima paspartinti vakcinos masinę gamybą.
Tiek „Moderna“ vakcina, tiek skiepai, kuriami Oksfordo universiteto ir bendrovės „AstraZeneca“, šiuo metu yra išbandomi su žmonėmis.
