Sugedo jau antrasis iš keturių variklio funkciją atliekančių vadinamųjų „reakcijos ratų“ (angl. – reaction wheel) – įrenginys, dėl kurio kosminė observatorija išsilaiko viename beorės erdvės taške, o jos pozicija erdvėje gali būti koreguojama be raketinių variklių. Jei nė vieno iš šių įrenginių nepavyks prikelti, teleskopas nebesugebės savo objektyvą į žvaigždes nukreipti ir išlaikyti preciziškai tiksliai. Tai reiškia, kad jis nebegalės vykdyti ir esminės savo misijos – ieškoti egzoplanetų.
600 mln. JAV dolerių kainavęs „Kepler“ egzoplanetas atranda pagal nežymius pasirinktos žvaigždės šviesumo pokyčius, kuriuos sukelia pro žvaigždę praslenkanti egzoplaneta. Pagrindinė misijos „Kepler“ užduotis – nustatyti, kaip ir kiek Paukščių Tako galaktikoje paplitusios į Žemę panašios planetos.
Kad galėtų vykdyti savo užduotį ir stebėti 150 tūkst. pasirinktų žvaigždžių, „Kepler“ teleskopui reikia bent trijų veikiančių reakcijos ratų. Jų 2009 m. paleistame teleskope yra keturi: trys skirti pastoviam naudojimui ir vienas atsarginis.
Pirmasis iš šių įrenginių ketverto (žinomas kaip nr. 2) sugedo 2012 m. liepą. Tačiau „Kepler“ darbui įtakos tai neturėjo, nes įsijungė atsarginis reakcijos ratas. Dabar sugedo dar vienas įrenginys – nr. 4. Ženklų, kad jis gali sugesti, būta jau pastaruosius penkis mėnesius – inžinieriai pastebėjo padidėjusios trinties požymių.
„Deja, tai yra gedimas, koks anksčiau ar vėliau neišvengiamai būtų įvykęs“, – žurnalistams vakar komentavo NASA mokslo tyrimų padalinio vadovas, buvęs astronautas Johnas Grunsfeldas. Jis į kosmosą skrido trijose daugkartinio naudojimo erdvėlaivių „Space Shuttle“ misijose, kurių metu buvo remontuojamas ar koreguojamas iki šiol veikiantis kosminis teleskopas „Hubble“. Tiesa, suremontuoti kosmose „Kepler“ nėra įmanoma – jis skrieja ne aplink Žemę, o aplink Saulę, o šiuo metu nuo mūsų planetos jį skiria 64 mln. kilometrų.
Nauja misija?
„Kepler“ inžinieriai rankų dar nenuleidžia ir mėgina atgaivinti sugedusius įrenginius. „Dar nesakyčiau, kad „Kepler“ sugedo nepataisomai“, – kalbėjo J.Grunsfeldas.
Visgi jei inžinierių pastangos neduotų rezultatų, teleskopui „Kepler“ gali būti pavesta kita užduotis. Labiausiai tikėtina – žvalgytis po kosmines gelmes, užuot sustingus vietoje ir įsistebeilijus į kurią nors iš pasirinktų žvaigždžių. Mokslininkai jau galvoja, kaip jiems galėtų pasitarnauti šitoks teleskopo žvalgymosi po kosmosą režimas. Tyrėjai taip pat mėgina sugalvoti, kaip būtų galima taupyti „Kepler“ raketinių variklių degalus, kad jis galėtų tarnauti kaip įmanoma ilgiau.
Kad ir kokia būtų „Kepler“ ateitis, šis teleskopas į astronomijos istoriją jau dabar įrašytas kaip neįtikėtinai sėkmingas projektas. Iš viso ši observatorija atrado 2,7 tūkst. pretendenčių į egzoplanetas, iš kurių 132-ioms suteiktas planetos statusas. Mokslininkai prognozuoja, kad planetomis bus pripažintos 90 proc. kandidačių.
Maža to, teleskopo atradimai gerokai praplėtė planetinės sistemos sampratą. Pavyzdžiui, astronomai sužinojo, kad mažų, kietą paviršių turinčių planetų Paukščių Take yra daugiau nei tokių dujinių gigantų kaip Jupiteris ar Saturnas.
„Kepler“ atvėrė naują egzoplanetų tyrinėjimų etapą, – pažymi NASA astrofizikos padalinio direktorius Paulas Hertzas. – Iki „Kepler“ nežinojome, kad Žemės dydžio planetos vadinamojoje gyvybės zonoje yra visame Paukščių Take paplitęs reiškinys. Nežinojome, kad praktiškai kone kiekviena žvaigždė turi planetų. Dabar tai žinome.“
Be to, „Kepler“ jau viršijo pirminį misijos terminą – 2009 m. paleistas teleskopas turėjo veikti 3,5 metų. Jiems praėjus, terminas buvo pratęstas iki 2016 m.
Nors „Kepler“, ko gero, nebegalės surasti naujų planetų, tai nereiškia, kad apie šios misijos atradimus daugiau niekada neišgirsime.
„Kol kas esame spėję apdoroti tik apie pusę šio teleskopo surinktų duomenų, – pasakoja vienas iš „Kepler“ misijos tyrinėtojų Charlie Sobeckas. – Duomenų yra sukaupta tiek daug, kad jų apdoroti tiesiog fiziškai nebuvo įmanoma. Kai teleskopas nebegalės ieškoti naujų planetų, mokslinis jo įdirbis rezultatus neš dar ne vienerius metus.“
