Ploni ir lankstūs saulės elementai šioje srityje yra unikali perspektyva, nes juos būtų galima naudoti ant įvairiausių netaisyklingų paviršių. Tam MIT mokslininkai sukūrė naują ir lengvą saulės bateriją.
Mokslininkų komanda rėmėsi ankstesniais pasiekimais medžiagų mokslo srityje, kurių kulminacija – 2016 m. sukurti itin ploni saulės elementai, pakankamai lengvi, kad padėti ant muilo burbulo jo nesusprogdintų.
Patobulinę gamybos technikas bei tam tikrus produkto aspektus, galiausiai MIT mokslininkai gavo lankstų, itin lengvą saulės elementą, kurio svoris šimtąja dalimi mažesnis nei įprastų saulės kolektorių, tačiau jis sugeba generuoti 18 kartų daugiau energijos per kilogramą. Bandymų metu komanda nustatė, kad prie audinio priklijuotas saulės elementas gali generuoti 370 vatų energijos iš vieno kilogramo, o atskirai pastatytas – iki 730 vatų.
„Įprasta saulės energijos instaliacija ant stogo Masačusetse yra apie 8000 vatų“, – sakė vienas iš pagrindinių autorių Mayuranas Saravanapavananthamas, – „Norint generuoti tokį patį energijos kiekį, mūsų audinio fotovoltiniai elementai prie namo stogo pridėtų tik apie 20 kilogramų.“
Komandos bandymai taip pat parodė, kad lanksčią saulės bateriją galima suvynioti ir išvynioti daugiau nei 500 kartų, išlaikant 90 proc. energijos generavimo pajėgumų, o tai reiškia, kad ji yra ilgaamžė.
Viena iš problemų, kurias komanda siekia išspręsti, yra aplinkos būklės blogėjimo klausimas, nes saulės elementui apsaugoti nuo gamtos veiksnių reikia tam tikros formos itin plonos pakuotės, rašo „New Atlas“.
„Šių saulės elementų apgaubimas sunkiu stiklu, kaip įprasta tradiciniams saulės elementams, sumažintų dabartinės pažangos vertę, todėl komanda šiuo metu kuria pakuotės sprendimus, kurie tik nežymiai padidintų dabartinių itin lengvų prietaisų svorį“, – sakė Jeremiah Mwaura, MIT Elektronikos tyrimų laboratorijos mokslininkas.
Jei pavyks išspręsti tokio pobūdžio problemas, saulės elementų plonas profilis ir mažas svoris gali padėti rasti įvairiausių panaudojimo būdų. Kai kurie iš siūlomų pavyzdžių – jų pritaikymas prie laivo burių arba dronų sparnų, tačiau teoriškai jie galėtų būti naudojami beveik visur, kur tik galima gaminti energiją.
