Pasiūlymų yra įvairių, bet Masačusetso technologijų instituto (JAV) inžinierių variantas turbūt nustelbia visus. Mokslininkai skelbia sukūrę medžiagą, kuri gali ne tik ore esančią anglį pagauti ir susiurbti, bet ją panaudoti, kaip „maistą“. Naujoji medžiaga maitinasi ore esančia anglimi, stiprėja ir netgi sugeba susitaisyti savo pažeidimus. Primena fantastiką, bet tai jau veikia.
Aptariama medžiaga yra hidrogelio matrica, pagaminta iš aminopropilmetakrilamido (APMA) ir gliukozės polimero bei fermento, žinomo kaip gliukozės oksidazė. Tačiau veikliosios medžiagos yra chloroplastai, augalų ląstelių dalys, atsakingos už fotosintezės procesą.
Šiuo atveju chloroplastai buvo paimti iš špinatų lapų ir įterpti į hidrogelį. Šioje terpėje jie pradėjo „maitintis“ ore esančia anglimi ir paversti ją kieta statybine medžiaga, kurią naudoja „savęs statyboms“.
Kad viskas būtų aiškiau, štai kaip šį procesą aiškina vienas iš tyrimo autorių Michaelas Strano – „įsivaizduokite sintetinę medžiagą, kuri gali augti kaip medžiai. Ši medžiaga iš anglies dioksido pasiima anglį ir ją panaudoja savęs auginimui“.
Toks gebėjimas šiai medžiagai suteikia keletą privalumų. Kartu su anglies pašalinimu iš oro, ji taip pat gali sukurti paviršių, kuris automatiškai pataiso įtrūkimus, nusidėvėjimus ir ant jo susidariusius įbrėžimus.
„Mūsų tyrimas rodo, kad anglies dioksidas neturi kelti vien tik naštą ir išlaidas“, – sako M.Strano. „Tai tuo pačiu yra ir galimybės. Visur yra anglies, mes statome pasaulį iš anglies, žmonės yra pagaminti iš anglies. Todėl ši medžiaga, galinti pasinaudoti aplink mus esančiais gausiais anglies ištekliais, suteikia puikią galimybę pademonstruoti ką gali medžiagų mokslas. Tad iš esmės mes kuriame medžiagas, kurios yra ne tik neutralios angliai, bet netgi neigiamos.“
Tad ši MIT mokslininkų medžiaga atrodo labai perspektyviai, bet vis dar lieka įveikti keletą iššūkių. Pirmiausiai, iš augalų paimti chloroplastai išgyvena tik keletą valandų. Tad komanda dirba prie sintetinių chloroplastų versijų, kurios šį darbą atliktų ilgiau.
Taip pat dar reikės atlikti daug darbo, norint šią medžiagą padaryti pakankamai stiprią, kad ją būtų galima gaminti masiniu būdu. Bet ir šiuo metu ši medžiaga jau gali būti panaudota, kaip savaiminio pasitaisymo danga arba plyšių/įtrūkimų užpildas.
Tyrimo rezultatai paskelbti moksliniame žurnale „Advanced Materials“.
