Kitaip nei įprasta fotokamera, mokslininkų technologija vaizdus fiksuoja 3D formatu, o šią informaciją specialus įrenginys gauna apskaičiavęs laiką, kurio reikia nuo fiksuojamo objekto atsispindėjusiam lazeriui patekti atgal į detektorių.
Toks pats lazerinis duomenų gavimo metodas šiuo metu jau yra pritaikytas ir plačiai naudojamas, pavyzdžiui, autonominių automobilių, kuriems nereikalingas vairuotojas, navigacijos sistemose bei kituose prietaisuose. Tačiau ši technologija turi nemažai trūkumų. Ji veikia nedideliu atstumu, be to, negali užfiksuoti tam tikrų objektų.
Profesoriaus Geraldo Bullerio vadovaujamos fizikų komandos sukonstruota įranga ypatinga tuo, kad sugeba aptikti lazerio spindulį atsimušusį nuo sunkai šviesą atspindinčių medžiagų, o tai šią technologiją padaro pritaikoma daugelyje sričių.
Ši lazerinė fotografavimo įranga pirmiausia buvo sukurta siekiant fiksuoti nutolusius žmogaus pagamintus objektus, tokius kaip įvairios transporto priemonės. Atlikus keletą įrangoje naudojamos programinės įrangos modifikacijų, visa sistema galėtų būti naudojama nustatant ir šių objektų judėjimo greitį bei kryptį. Mokslininkų teigimu, technologiją galima ištobulinti taip, kad ji galėtų fiksuoti objektus, nutolusius net iki 10 kilometrų.
Nors trimatis fotoaparatas gali identifikuoti ir už įvairių daiktų (pvz., medžio lapijos) paslėptus objektus, jis vis dėlto nėra pajėgus padarytose nuotraukose atvaizduoti žmogaus veido ar apnuoginto kūno. Taip yra dėl to, kad sistemoje naudojamos ilgosios elektromagnetinės bangos, kurių žmogaus oda neatspindi taip gerai kaip kitos medžiagos.